Vis dėlto, nepaisant didžiulių pergalių, lieka daug nepadarytų darbų, kurie galėtų gerokai pagerinti moterų sveikatą ir savijautą. Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1 600 moterų. Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ šia tema buvo kalbama su gydytoju Alvydu Česu, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovu, Nacionalinės vėžio kontrolės Tarybos bei Lietuvos Onkologu chemoterapeutų draugijos pirmininku.
Pasak gydytojo A. Česo, koronaviruso pandemija sutrukdė vykdyti prevencinės patikros programas, taip pat medikai pastebėjo, kad pradėjo prastėti vaistų, medicinos technologijų prieinamumas.
„Pradėjome atsilikti nuo Vakarų Europos nebe 1 ar 2 metais, bet apie 5 metus. Tai paskatino mus imtis tam tikrų žingsnių. Nuo šių metų vasario mėnesio kaip pilotinis projektas prasideda paankstinta krūties vėžio patikros programa, jei jis sėkmingai pavyks, nuo kitų metų tokia programa bus visoje Lietuvoje“, – sakė pašnekovas.
Tokia programa leidžia greičiau aptikti vėžį ir išgelbėti daug daugiau moterų, leisti joms likti su savo šeimomis.
Kaip pasakojo gydytojas, maždaug prieš 5 metus Europoje vėžio gydymas patyrė proveržį, kai jis tapo labiau personalizuotas. O toks gydymas ne tik veiksmingesnis, bet ir efektyvesnis lėšų panaudojimo prasme. Tai padeda nebeskirti gydymo, kuris padeda mažiau nei sukelia rizikos.
Bet šiuo metu susiduriama su paradoksalia situacija, kai molekuliniai tyrimai, leidžiantys personalizuoti gydymą, yra kompensuojami labai ribotai, o visus kitus tokio tipo tyrimus reikia atlikti iš ligoninės lėšų.
„Tokie tyrimai nėra kompensuojami nei storosios žarnos, nei plaučių, gimdos vėžio atvejais. Dabar turime vienintelę privilegiją turėti krūties vėžio tyrimus, bet praktiškai turėjome vos 4–5 mėnesius, kai tokius tyrimus iš tiesų galėjome atlikti – aparatas nuolat sugesdavo“, – problemas dėstė gydytojas.
Be to, pasak jo, draudžiama, kad tokie tyrimai būtų atlikti užsienyje.
„Mes negalime siųsti savo pacientų biopsijų į užsienį, o tai mažina konkurenciją, didina kainas, atsakymų laukiame per ilgai, kad galėtume žmogui pasakyti, kokio gydymo jam reikia. Tačiau aplinkinės šalys taip daro jau seniai ir tyrimus siunčia į kitas šalis“, – sakė A. Česas.
Genetiniai molekuliniai tyrimai, kaip teigia gydytojas, turi būti atlikti preciziškai, o tam reikia modernios laboratorijos bei specialistų.
Tad pacientams už tyrimus tenka susimokėti patiems, vien tam, kad informaciją perduotų gydytojui ir jis parinktų tinkamiausią gydymą.
„Šiemet sugedo vienintelis Lietuvoje buvęs aparatas, dėl to neaišku, kada vėl galėsime atlikti tyrimus. Yra įstatymas, reglamentuojantis gydymą ir ištyrimą užsienio šalyse, jei ligonio būklė gali greitai pablogėti, o Lietuvoje taip greitai tyrimo neatliksime. Tokiu atveju valstybė kompensuoja tiek tyrimus, tiek gydymą užsienyje.
Tačiau tai labai sunki procedūra, naudojama išimtinais atvejais. Jei siunčiame į užsienį tokį pat tyrimą patys, valstybė kompensacijos jau nebeduoda. Aš manau, kad čia dar reikia daug padirbėti, tai tikrai neturėtų būti stabdoma, nes mes galėtume atsakymus sužinoti kaip galima greičiau, kurie mums labai svarbūs. O tada paskirtume geriausią ir reikalingiausią gydymą“, – sakė A. Česas.
Komercinių tyrimų, už kuriuos turi susimokėti pats žmogus, yra labai daug, tačiau taip pat labai svarbus jų patikimumas.
„Galime pasakyti, kurie iš jų yra patvirtinti, pasaulyje priimti, bet yra tokių, kuriuos atneša pacientas ir matome, kad jie nėra pakankamai kokybiški ir nebūtinai atitinkantys tikrovę. Todėl tik patvirtintos laboratorijos gali atlikti tokius tyrimus“, – kalbėjo gydytojas.
