Onkologinę ligą išdavė staiga užklupęs stiprus skausmas
Neseniai Nacionaliniame vėžio institute gydytas 66-erių Jonas Rakauskas kepenų vėžio diagnozę išgirdo prieš penkerius metus, atsitiktinai: papietavęs vyras pajuto tokius smarkius skausmus, kad tęsti darbų nebegalėjo. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad vyras serga II stadijos kepenų vėžiu. Vilniečiui Nacionaliniame vėžio institute buvo atliktos operacijos, jam taip pat taikytas gydymas abliacija – navikus naikinant šalčiu arba karščiu. Vyras sako besijaučiantis gerai ir vietoje tikrai nestovintis: po trumpo vizito NVI palatoje jau planuoja būsimus darbus.
„Dabar jaučiuosi gerai. 2018 m. dirbau pas ūkininką, jis mane pavaišino charčio sriuba. Užvalgius toks dieglys „dėjo“ – ir į šoną, ir į petį, išpylė prakaitas... Esu santechnikas, net įrankių į rankas paimti negalėjau. Sakau jam: negaliu dirbti toliau, vos į sodybą parvažiavau... Mane nuvežė į artimiausią ligoninę, ten man pastatė lašelinę, suleido vaistų, pasijutau gerai. Sakau: viskas, aš sveikas, niekur daugiau neisiu. Dukra nesutiko: liepė eiti pas gydytoją. O aš 40 metų pas gydytoją nebuvęs... Kai kreipiausi į gydytoją, man atliko kraujo tyrimus, echoskopiją.
Paaiškėjo, kad man – II stadijos kepenų vėžys. Iš viso mano buvo atliktos 3 kepenų operacijos. Bet vėliau kepenyse pradėjo „dygti“ ir maži augliukai. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas man atliko abliacijas. Pas gydytoją turiu lankytis kas kelis mėnesius. Dabar ir vėl lankiausi Nacionaliniame vėžio institute, nes atsirado mažas augliukas ir reikėjo atlikti abliaciją. Trečiadienį man atliko procedūrą, penktadienį išrašė iš ligoninės, o pirmadienį ėjau į darbą. Apetitas geras, tik reikia atidžiau rinktis maistą, esu fiziškai aktyvus,“ – savo ligos istoriją pasakoja J. Rakauskas.
Anot NVI gydytojo radiologo dr. Manto Trakymo, p. Jonas jau šeštus metus yra stebimas dėl atsinaujinančių navikų kepenyse. „Pacientas neserga kepenų ciroze, bet jo kepenyse išsivystė 13 cm navikas. Pirminis kepenų vėžys vyrui nustatytas tada, kai atsirado simptomų. NVI pacientui kartu su naviku buvo pašalinta pusė kepenų. Po kelių mėnesių pastebėta naujų židinių kepenyse. Kadangi navikai buvo nedideli, pacientui atliktos abliacijos. Taip pat teko šalinti tulžies pūslę, kurioje buvo navikas ir atlikti krioabliaciją kepenyse. Navikas buvo sunaikintas sėkmingai, tąkart liga neatsinaujino. Mažų navikų vis atsiranda, todėl šiam pacientui periodiškai atliekame abliacijas. Po visų gydymo procedūrų liko apie ketvirtadalis kepenų, bet kadangi p. Jonas neserga kepenų ciroze, jis jaučiasi puikiai, sėkmingai gyvena, dirba,“ – komentuoja dr. M. Trakymas.
Anot gydytojo radiologo, pirminis kepenų vėžys dažniausiai vystosi cirozės pažeistose kepenyse. Tačiau pasitaiko ir tokių, kaip p. Jono atvejų, kai pacientas kepenų ciroze neserga, tačiau vis tiek suserga minėta onkologine liga. „Kepenų ciroze sergantys pacientai turi būti stebimi dėl galimos vėžio rizikos – jiems kas pusę metų turi būti atliekamas ultragarso tyrimas. Tai reikalinga todėl, kad jei pacientui išsivysto vėžys, jį būtų galima diagnozuoti ankstyvos stadijos. Kuo anksčiau nustatomas vėžys – tuo efektyvesnių gydymo rezultatų galima tikėtis,“– pasakoja dr. M. Trakymas.
Manė, kad turi virškinimo sutrikimų ir apie vėžį net neįtarė
62 m. p. Rimos atvejis kiek kitoks. Moteris serga neuroedokrinine plonosios žarnos karcinoma, kuri metastazavo į kepenis. Vilnietė pasakoja, kad kurį laiką juto skrandžio skausmus, tačiau pas gydytoją neskubėjo: gerdavo virškinimą gerinančius vaistus. Vis dėlto, vieną dieną moteris pajuto smarkų, į nugarą plintantį skausmą ir kreipėsi į gydytojus.
„Atrodė, kad esu sveika, nieko blogo nejaučiau. Tik kartais paskaudėdavo skrandį. Bet išgerdavau vaistų virškinimui gerinti ir pagerėdavo. Todėl visada maniau, kad turiu skrandžio bėdų. Liepą man užėjo skausmo priepuolis, skausmas iš skrandžio išplito į nugarą, negalėjau net atsigulti ant jos. Naktimis sėdėdavau arba vaikščiodavau. Netrukus man buvo atlikta magnetinio rezonanso tomografija, vėliau atvykau gydytis į Nacionalinį vėžio institutą,“ – pasakoja p. Rima.
NVI moteriai atliktos operacijos ir metastazių kepenyse abliacijos. „Pacientė serga neuroendokrinine plonosios žarnos karcinoma, kuri metastazavo į kepenis. Šios ligos optimaliausias gydymas – lokalių navikinių darinių pašalinimas. Problema ta, kad navikas buvo žarnoje, o abiejose kepenų skiltyse – metastazės. Iš viso aptikome iki 30 įvairaus dydžio (0,3– 2 cm) darinių. Pacientę nuspręsta gydyti derinant chirugiją ir abliacijas. Pacientei pašalinta plonosios žarnos dalis su naviku. Taip pat buvo pašalinta dalis kepenų su metastazėmis. Likusios metastazės sunaikintos taikant abliaciją mikrobangomis. Pacientė pasveiko po operacijos be žymesnių komplikacijų,“ – komentuoja NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stratilatovas.
„Metastazių vietą priklauso nuo pirminio vėžio lokalizacijos. Dažniausiai vėžys į kepenis metastazuoja sergant storosios žarnos vėžiu. Metastazės gali būti pavienės ir daugybinės, įvairaus dydžio. Sprendžiame, kuriuos yra lengviau pašalinti: didesnius navikus galima operuoti, mažesnius – sunaikinti abliaciniu būdu. Jei navikai yra arti kraujagyslių, tulžies latakų, galima papildomai taikyti ir radioterapiją, elektrochemoterapiją,“ – komentuoja dr. M. Trakymas.
P. Rima dėkoja NVI personalui, o kitiems žmonėms linki būti atidiems savo sveikatai ir į negalavimus nenumoti ranka. „Labai rūpestingi ir nuoširdūs gydytojai. Dr. Eugenijus Stratilatovas labai rūpestingas, 10 kartų per dieną ateina paklausti, kaip jaučiuosi... Sesutės labai malonios ir dėmesingos. Nuostabus kolektyvas. Niekada negalvojau, kad susirgsiu. Reikia būti tokiam atidžiam, tikrinti kiekvieną spuogelį... Mano šeimoje vėžiu niekas nesirgo, niekada nerūkiau, negėriau alkoholio... Visiems reikia eiti tikrintis, dažniau išsitirti kraują. Nes susirūpiname tik tada, kai kažkas blogai,“ – linki p. Rima.
Kepenų vėžys: diagnostika ir gydymas
Kepenų vėžys diagnozuojamas atsižvelgiant į paciento nusiskundimus. Jam atliekami ultragarso ar kiti radiologiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija), taim pat reikalingas morfologinis patvirtinimas.
„Ankstyvoje stadijoje simptomų žmogus nejaučia, tokiais atvejais kepenų vėžys dažniausiai diagnozuojamas atsitiktinai. Todėl labai svarbu tikrintis. Vėlesnėse stadijose pacientui gali išsivystyti gelta, atsirasti skausmai. Kepenų vėžio gydymo taktika labai priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvose ligos stadijose dažniausiai pakanka lokalių gydymo būdų, vėliau tenka derinti įvairius gydymo metodus.
Kepenys – tai organas kuris atsinaujina, todėl funkcijai palaikyti pakanka palikti 30 proc. funkcionuojančių kepenų, Taigi, teoriškai per operaciją galima pašalinti iki 70 proc. sveikų kepenų. Priklausomai nuo ligos eigos, šie dydžiai gali skirtis. Paciento hospitalizacijos laikas priklauso nuo operacijos apimties, pašalinto kepenų segmento dydžio, komplikacijų. Esant normaliai eigai hospitalizacija trunka 8–12 dienų,“ – komentuoja dr. E. Stratilatovas.
Anot mediko, sėkmingo kepenų vėžio gydymo galimybes didina gydytojų chirurgų ir intervencinių radiologų bendradarbiavimas. „Bendradarbiaujant šių dviejų specialybių gydytojams atsiranda platesnės galimybės gydyti kepenų navikus, galima paruošti kepenis didesnei operacijai (užauginti kepenis). Be to, galima ne tik pašalinti didesnius navikus, bet ir abliacija sunaikinti mažus darinius, taip išsaugant didesnę funkcionuojančią kepenų dalį. Galima suplanuoti daugybinių navikų gydymą etapais,“ – vardija dr. E. Stratilatovas.
Jam antrina ir dr. M. Trakymas: NVI paciento gydymas yra planuojamas daugiadalykėje specialistų komandoje ir tai leidžia suplanuoti efektyviausią gydymo taktiką. „NVI turi labai stiprią įvairių disciplinų specialistų komandą – chirurgus, chemoterapeutus, radioterapeutus, intervecinius radiologus. Tai leidžia pasirinkti nebūtinai standartinius gydymo sprendimus. Kai dėl paciento gydymo sprendimus priima vienas specialistas, būna ganėtinai siauras gydymo taktikos būdas, kai tą daro du specialistai – efektyvaus gydymo galimybės didėja kvadratu, o kai keturi – pacientui gydyti galima rasti šešiolika skirtingų sprendimų,“ – sako dr. M. Trakymas.
Esant navikams kepenyse, dažniausiai atliekamos terminės – mikrobangų ar radiodažnio abliacijos. Krioabliacija atliekama rečiau. Abliacijų gydymo metodą taikyti galima ir esant pirminiam kepenų vėžiui, ir esant metastazėms kepenyse. „Abliacinį gydymą galima taikyti, kai matomi židiniai kepenyse. Jį galima taikyti ir esant pirminiam ankstyvos stadijos vėžiui, ir esant metastazėms. Kartais metastazes reikia sumažinti, iš pradžių taikant gydymą chemoterapija ir tuomet pritaikant abliacinį gydymą. Kuo navikas mažesnis, tuo lengviau tą padaryti, “ – aiškina dr. M. Trakymas.
Abliacinis gydymas galimas mažiems navikams – iki 3 cm. Tuomet iš šio gydymo galima tikėtis efektyviausių rezultatų. Kartais pacientui gali prireikti ir medikamentinio gydymo, kai navikus pirmiausia reikia sumažinti, o tada – pašalinti.
Medikamentinis kepenų vėžio gydymas
Kada kepenų vėžį galima gydyti vaistais? Anot NVI gydytojos chemoterapeutės dr. Editos Baltruškevičienės, sisteminis medikamentinis kepenų vėžio gydymas priklauso nuo naviko histologinio tipo bei ligos išplitimo. „Pirminis kepenų vėžys gali būtų kepenų ląstelių kilmės (hepetoceliulinė karcinoma) arba kilęs iš tulžies latakų (cholangiokarcinoma).
Cholangiokarcinoma daugelį metų gydyta išskirtinai chemoterapija, o hepatoceliulinės karcinomos gydymas chemoterapija nepasiteisino ir jai gydyti taikoma biologinė terapija. Džiugu, kad daugėjant informacijos apie abiejų tipų kepenų vėžio genetinius pokyčius, intensyviai vykstant klinikiniams tyrimams, atsiranda naujų gydymo galimybių, pradedami naudoti deriniai su imunoterapija,“ – apie tobulėjantį kepenų vėžio medikamentinį gydymą pasakoja dr. E. Baltruškevičienė.
Anot gydytojos chemoterapeutės, hepatoceliulinės karcinomos medikamentinis sisteminis gydymas taikomas tik išplitusios ligos atveju, kai nėra galimos vietinės gydymo priemonės. „Labai svarbu, kad, nepaisant didelio ligos išplitimo, paciento bendra būklė ir kepenų funkcija išliktų gera, nes tik tokiu atveju sisteminis gydymas yra veiksmingas ir saugus,“ – komentuoja medikė.
„Jau nuo 2016 metų pirmos eilės gydymo standartu laikytas gydymas taikinių terapija. Pastaraisiais metais naujausi klinikiniai tyrimai parodė, kad imunoterapija gali reikšmingai pagerinti hepatoceliuline karcinoma gydytų pacientų išgyvenamumą. Biologinės terapijos ir imunoterapijos derinys tapo auksiniu hepatoceliulinės karcinomos pirmaeilio gydymo standartu, kuris nuo šių metų gegužės mėnesio kompensuojamas ir Lietuvos pacientams,“ – apie mūsų šalies medikamentinio vėžio gydymo naujienas pasakoja dr. E. Baltruškevičienė.
Cholangiokarcinoma yra blogesnės prognozės liga. Pagrindiniu gydymo pasirinkimu iki šiol yra chemoterapija, nors pastaraisiais metais inovatyvūs preparatai praplėtė ir šios itin agresyvios ligos gydymo arsenalą.
„Ligos atsinaujinimas po radikalios operacijos yra pagrindinė nesėkmingo cholangiokarcinomos gydymo priežastis, todėl neabejojama adjuvantinio gydymo nauda, ypač jei yra ligos atsinaujinimo rizikos veiksnių“ – komentuoja medikė.
Anot dr. E. Baltruškevičienės, išplitusios ligos atveju dažniausiai skiriama chemoterapija kelių vaistų deriniu. Itin reikšmingi yra pastarųjų metų klinikinių tyrimų duomenys, kurie parodė, imunoterapijos ir chemoterapijos derinio pranašumą.
„Cholangiokarcinomos atveju labai svarbus naviko genetinis ištyrimas, kuris leidžia nustatyti pakitusius genus, galinčius tapti potencialiais taikinių terapijos taikiniais. Navikų genetinis ištyrimas bei inovatyvių vaistų prieinamumas vis dar išlieka dideliu išūkiu Lietuvos medicinos sistemai. Todėl mūsų pacientams didžiule galimybe atlikti genetinius tyrimus ar gauti inovatyvų gydymą tampa dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose arba ankstyvojo prieinamumo vaistų programose,“ – reziumuoja gydytoja chemoterapeutė.
„Antriniai kepenų navikai visuomet gydomi medikamentine terapija, kuri parenkama atsižvelgiant į pirminio naviko, iš kurio kilo metastazės kepenyse, vietą. Medikamentinį gydymą pagal galimybes derinant su vietiniais gydymo metodais, galima pasiekti ženkliai geresnių gydymo rezultatų. Dėl šios priežasties yra ypatingai svarbu paciento gydymo taktiką aptarti daugiadalykėje komandoje, kurioje būtų įvertintos visų gydymo metodų galimybės bei sudėliojamas konkrečiam pacientui tinkamiausias gydymo planas,“ – apibendrina dr. E. Baltruškevičienė.
