Nuo šiol popieriniai duomenys ar mėgintuvėliai sudedami į kapsules, jos siurbiamos ir oro srove požemių vamzdynais pristatomi – į reikiamą ligoninės pašto stotelę. Mėginių pašto greitis – 4 metrai per sekundę.
Mėginių paštas, arba pneumopaštas, Panevėžio ligoninėje jungia visus korpusus, skyrius, aukštus ir net per visą kiemą – polikliniką. Iš viso – penkios trasos, jų ilgis – daugiau nei du kilometrai.
Tyrimai vamzdynais važinėja kiaurą parą, neįpratus dundėjimas gali gąsdinti. Tyrimų kelias sekamas kaip ir visų siuntų – kompiuteriu, telefonu.
Medicininės technikos priežiūros skyriaus vedėjas Kęstutis Lazarevičius aiškino: „Konteineriai juda vamzdynu, pasitelkus suspaustą orą. Varikliai sukuria arba pučiamą judesį, arba traukia kapsulę.“
Vienoje kapsulėje – po kelis mėginius ar tyrimus: kraujo, šlapimo, išmatų patologijos. Vamzdynais pučiami ir popieriniai dokumentai.
Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas teigė: „Mūsų paskaičiavimais, sutaupome apie 30 etatų, darbuotojų, kurie fiziškai nešiodavo iš vieno ligoninės galo į kitą tyrimus arba dokumentus.“
Teigiama, kad nuo tyrimų nešiojimo atlaisvinti slaugytojai dabar daugiau laiko gali skirti pacientui.
Kaip sakė K. Lazarevičius, kartais pasitaiko, kad siunčiama kapsulė nenukeliauja iki reikiamos stotelės, – galbūt dėl silpnesnio oro srauto ar klaidos, suvedant stotelės numerį.
Avarijų sistemos magistralėje esą nebūna, nes eismas vyksta viena kryptimi – arba pirmyn, arba atgal.
Iššūkių, apraizgant ligoninę vamzdynų magistrale, buvo, tiesa, beveik 8 tūkst. eurų ligoninei atsiėjęs mėginių paštas funkcionuoja sėkmingai.
Kol kas pneumopašto sistema Lietuvoje veikia tik Kauno klinikose.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
