Nors kitos šalys jau kurį laiką turi. Onkologinių organizacijų atstovai laukia valstybės pagalbos, prašo didesnių kompensacijų. Tačiau sveikatos apsaugos ministerija sako, kad vaistų problemą išspręsti ne taip paprasta. Ir reikia galvoti apie didesnius sveikatos draudimo mokesčius.
Sauliaus žmona krūties ketvirtos stadijos vėžio diagnozę išgirdo prieš 7 metus. Tuomet žemė slydo iš po kojų, tačiau šiandien situacija gerėja.
„Ji yra gera todėl, kad tam tikru metu, prieš beveik 7 metus, jai buvo skirti nauji vaistai ir matome koks yra iš tikrųjų rezultatas“, – kalbėjo pacientės vyras Saulius Bartkevičius.
Tiesa, šiuo metu inovatyvūs vaistai, agresyviomis vėžio formomis sergantiems, beveik nepasiekiami. Lietuvoje naujos, efektyvesnės vaistų rūšys vis dar nekompensuojamos.
„Praktiškai kelių nėra. Tai yra arba asmeninės lėšos, arba kažkokie fondai, bet jie sugeba padėti tik vienam kitam pacientui. Tokioje situacijoje kaip mano žmona yra 100 per metus“, – pasakojo S. Bartkevičius.
O ir vaistų suma įkandama tikrai ne kiekvienam.
„Jie kas mėnesį turi mokėti vidutiniškai apie 10 tūkstančių iš savo kišenės. Kai kurie žmonės, kurie nesikreipia į mus, jie parduoda namą, jie parduoda karvę, dar kažką parduoda... Bet yra žmonių, kurie neturi ką parduoti“, – teigė vėžio gydymo paramos fondo vadovė Aurelija Juškevičienė.
Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad naujausiems vaistams kompensuoti trūksta pinigų. Esą lietuvių mokamo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio neužtenka.
„Lietuviai moka mažiau negu vidutinis europietis. Atitinkamai perpus mažiau, vadinasi, ir vaistams tenka šiek tiek mažiau“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
Onkologai tikina, kad neretai gydant sunkios formos krūties vėžį, medikų rankos būna surištos. Mat net ir žinodami tinkamus preparatus, jų paskirti negali.
„Jeigu matai, kad galėtum kažkuriai moteriai skirti, tačiau neįeina pagal tą programą kažkokie duomenys, tai turi sakyti, kad negalime padėti su naujausiais šiuolaikiniais preparatais“, – kalbėjo Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas.
„Jeigu ateina pacientė su krūties vėžio diagnoze, deja, žinau, kad turiu labai mažai galimybių ką pasiūlyti. Aš siūlau ne pagal Europines rekomendacijas, ne pagal ESMO rekomendacijas, o pagal esamas gydymo galimybes“, – pasakojo pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Paramos fondai sako, kad tokia situacija Lietuvoje tęsiasi jau ne vienerius metus. Tačiau reikšmingų pokyčių nesulaukiama.
„Ji prilygsta maždaug tokiai situacijai, kai tu eini gatve, matai, kad žmogus neteko sąmonės, nugriuvo ir tu pasižiūri ir praeini. Nors galbūt tu esi gydytojas, galbūt tu moki suteikt pirmą pagalbą, bet tu tiesiog praeini“, – aiškino A. Juškevičienė.
Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia:
