Vos kelios dienos po operacijos – ir kelionė namo
Pacientė p. Milda, kuriai NVI buvo atlikta pirmoji robotu asistuojama operacija, šiuo metu jau namuose, puikiai nusiteikusi ir visiškai pasitikėdama gydytoju laukia patologų atsakymo: nuo jo priklausys, koks toliau bus gydymas.
„Gal dvi savaites rinkausi daktarą: esu išranki, apsistojau ties doc. dr. Audriumi Dulsku. Tikrai neapsirikau – gydytojas Audrius Dulskas ne tik labai geras specialistas, juo labai pasitikiu, jis garsus chirurgas. Taip pat – nuostabus žmogus, labai savas. Atėjęs viską išsamiai papasakojo, pasišnekėjome. Jis mano vyresniojo sūnaus amžiaus.
Prieš operaciją tik pamenu būrelį studentų ir užsienietį chirurgą. Na, o po keturių dienų galėjau važiuoti namo. Pirmą dieną dar buvo lyg sunkoka vaikščioti po namus, bet kitą dieną buvo jau žymiai geriau. Dabar laukiu atsakymo ir bus matyti kaip toliau klostysis. Ar pas chemoterapeutus pratęsiu gydymą, ar kitur. Nuo šeštų metų draugauju su institutu, todėl gerai žinau, kad kuo daugiau optimizmo, geros nuotaikos, nosį aukštyn – ir viskas bus gerai“ – dalijasi įspūdžiais po operacijos p. Milda.
NVI atliktos pirmosios robotu asistuojamos abdominalinės operacijos
NVI pirmoji robotu asistuojama operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei.
„Tai nebuvo pati lengviausia operacija dėl pacientės anatominių savybių, prieš tai buvusių operacijų. Tačiau operacija praėjo sėkmingai, pacientę galėjome išrašyti jau ketvirtą parą. Pooperacinis periodas buvo sklandus,“ – apie pirmąją robotu asistuojamą operaciją NVI pasakoja ją atlikęs NVI gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas.
Vykstant robotu asistuojamai operacijai, joje dalyvauja du gydytojai chirurgai. Vienas – valdantis robotą ir sėdintis prie chirurgo konsolės, kitas – padedantis, esant reikalui pakeičiantis instrumentus, atliekantis papildomas manipuliacijas, kurių roboto pagalba atlikti dar negalima.
Operacijoje asistavęs NVI gydytojas chirurgas Justas Kuliavas sako, kad atliekant robotu asistuojamą operaciją ypač svarbus – komandinis darbas. „Tiek mokymų metu, tiek atliekant operacijas įspūdžiai geri, tam tikri operacijos etapai tampa lengvesni, įvaldyti techniką nėra taip sunku, tačiau kaip ir visada, pradedant kažką naujo, susiduriam ir su sunkumais: tenka daugiau laiko skirti planuojant operacijos eigą, pastatant robotą, todėl labai svarbus komandinis darbas,“ – įspūdžiais dalijasi J. Kuliavas.
Doc. dr. A. Dulskas džiaugiasi, kad technologinė pažanga įsitvirtino ir NVI, kuriame bus atliekamos pasaulinio lygio robotu asistuojamos chirurginės operacijos: „Įspūdžiai patys geriausi, džiugu būti pagaliau įžengus į robotikos pasaulį, pagaliau prisijungėme prie Lietuvos ligoninių, atliekančių šias operacijas, ir pagaliau galime vėl lygiuotis su pirmaujančiais pasauliniais vėžio centrais,“ – mintimis dalijasi gydytojas chirurgas.
Pacientai greičiau atsigauna po operacijos, chirurgai – labiau tikslūs
Anot doc. dr. A. Dulsko, robotu asistuojama operacija labai primena laparoskopinę operaciją.
„Pati operacija visiškai niekuo nesiskiria. Atliekama ta pati operacija – jos eiga panašesnė į laparoskopinės operacijos. Tačiau skirtumas yra gera vizualizacija, geras struktūrų matymas, galimybė išsaugoti pačius smulkiausius nervus, o be to – nėra žmogiškojo rankų tremoro. Todėl galima atlikta pačias preciziškiausias operacijas, siuvimas tampa labai paprastas,“ – robotu asistuojamos operacijos privalumus vardija doc. dr. A. Dulskas.
Taigi, kokia robotu asistuojamos operacijos nauda pacientui? Anot doc. dr. A. Dulsko, tokios operacijos pacientui leidžia greičiau sveikti. „Didžiausia nauda, žinoma, yra ta, jog išlaikomi visi minimaliai invazyvios operacijos privalumai – maži pjūviai, greitas atsigavimas. Kada puikiai matomi ir išsaugomi nervai – greičiau atsistato funkcija: tiek tuštinimosi, tiek šlapinimosi, tiek seksualinė. Todėl galima kalbėti ne tik apie geresnius onkologinius rezultatus, tačiau ir funkcinius,“ – pasakoja gydytojas chirurgas.
Anot J. Kuliavo, robotu asistuojama operacija turi nemažai privalumų ir ją atliekančiam chirurgui.
„Robotu asistuojama chirurgija turi labai daug panašumų su laparoskopine, tačiau robotinė chirurgija yra žingsnis į priekį tobulėjant medicinai. Chirurgas įgauna papildomų galimybių atlikti manipuliacijas, ypač esant sudėtingesniems atvejams. Chirurgo judesiai atliekant operaciją gali būti preciziškesni, taip pat gydytojui nereikia stovėti prie operacinio stalo, jis sėdi prie konsolės, lėčiau pavargsta. Turint laparoskopinės chirurgijos patirties įprasti atlikti robotu asistuojamą operaciją yra žymiau lengviau,“ – sako gydytojas chirurgas.
Robotinės chirurgijos kursai buvo organizuoti Vilniuje, įmonė, kuri gamina robotus ir jų atstovai organizavo mokymus, be kurių nebūtų galima operuoti su šiuo robotu. „Tik pabaigus šiuos kursus įgaunama teisė pradėti operuoti su robotu. Taip pat pirmosios operacijos atliekamos prižiūrint patyrusiam specialistui. Per pirmąją operaciją buvo atvykęs kolega iš Lenkijos, kuris turi didelę patirtį su šiuo robotu,“ – pasakoja J. Kuliavas.
Be abdominalinių, NVI taip pat bus atliekamos robotu asistuojamos operacijos dėl prostatos, ginekologinio vėžio. Taigi, kaip bus atrenkami pacientai, kuriems prireiks tokių operacijų? „Manau, kad beveik visas operacijas galima atlikti roboto pagalba, tačiau nematau prasmės taip stengtis daryti. Robotinė chirurgija šiuo metu žymiai brangesnė, dažnai užtrunka ilgiau, nes reikia atsižvelgti į roboto pajungimo laiką ir kitus niuansus. Todėl pacientų ir operacijų atrinkimas yra būtinas. Ir robotinė chirurgija turėtų būti taikoma ten kur jos didžiausias pliusas, pvz.: tiesiosios žarnos vėžio atveju,“ – sako J. Kuliavas.
Technologinis proveržis Lietuvoje ir pasaulyje
Taigi, kodėl pasaulyje apskritai atsirado poreikis robotinei chirurgijai? „Naujos technologijos dideliu greičiu veržiasi į visas gyvenimo sritis, taip pat ir į mediciną. Robotai nėra kažkas labai naujo ar neįprasto. Medicinoje jie jau bene 50 metų. Poreikis atsiranda norint minimalizuoti operacijas, jas atlikti milimetro tikslumu, kas, deja, žmogui ne visada pavyksta, kitaip nei robotui. Kitas dalykas – robotas niekada nebus pavargęs, perdegęs, jo emocijos netrukdys darbui,“ – pasakoja doc. dr. A. Dulskas.
Tiesa, gydytojas chirurgas atkreipia dėmesį, kad nuo pasaulinių tendencijų Lietuva atsilieka daugiau, nei dešimtmečiu. Lietuvoje pirmosios roboto asistuojamos operacijos atliktos 2018 m. Pasaulyje 1985 m. roboto PUMA pagalba buvo imamos smegenų biopsijos. „2001 m. atlikta pirmoji transatlantinė operacija, kai chirurgas sėdėdamas Niujorke operavo pacientą, esantį Strasbūre. Vėliau robotikos vystymasis buvo siejamas su Da Vinči vardu, kuris rinkoje yra daugiau nei 20 m. Tad, grubiai kalbant, Lietuva nuo pasaulinių tendencijų atsilieka apie 15 m.“ – pasakoja doc. dr. Audrius Dulskas.
Atliekant robotu asistuojamas operacijas itin svarbus komandiškumas
Pasak NVI Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus vedėjo gydytojo anesteziologo reanimatologo dr. Renato Tikuišio, dėl roboto asistuojamų operacijų technologinio pažangumo atsiranda naujų iššūkių ir anesteziologo darbe, kuris reikalauja nuolatinio stebėjimo ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, užtikrinti optimalų paciento komfortą bei saugumą per operaciją.
„Anesteziologui dalyvaujant robotu asistuojamoje operacijoje keičiasi kelios svarbios sąlygos. Paciento padėtis operacijos metu yra nestandartinė, todėl vyksta kraujotakos persiskirstymas, keičiasi hemodinamika. Anesteziologo užduotis – atitinkamai valdyti anestezijos eigą, kad užtikrintume paciento saugumą ir gyvybines funkcijas. Taip pat būtina veiksminga komunikacija su chirurgu ir robotinės chirurginės sistemos asistentais siekiant koordinuoti veiksmus užtikrinant saugią ir kokybišką paciento priežiūrą per operaciją.
Ypatingas dėmesys skiriamas paciento raumenų atpalaidavimui – tai sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo, tikslumo ir nuolatinio stebėjimo, lengvinantis robotinės chirurginės sistemos judėjimą ir mažinantis potencialius traumos pavojus. Na, ir operacijos trukmė: robotinės procedūros užtrunka ilgiau, todėl anesteziologui reikia efektyviai valdyti ilgą anestezijos laikotarpį, vengti paciento hipotermijos“, – išsamiai aiškina dr. R. Tikuišis.
Pirmosios robotu asistuojamos operacijos komandoje dirbo gydytojos anesteziologės reanimatologės Viktorija Silevičienė, Lina Buckuvienė ir Vaida Lukoševičienė.
Visame robotu asistuojamos chirurgijos procese su chirurgų komanda dalyvauja ir operacinės slaugytojai. „Slaugytojų darbas šiose operacijose ypatingai reikšmingas, reikalaujantis daug specifinių žinių ir įgūdžių. Pasirengimas robotu asistuojamai operacijai užtrunka ilgai ir prasideda gerokai anksčiau nei pacientas atsiduria operacinėje: paruošiama darbui sudėtinga įranga, surenkamos būtinos priemonės. Operacijos metu operacinės slaugytojai užtikrina sklandų įrangos darbą, asistuoja chirurgams, bendradarbiauja su kitais operacinės komandos nariais“, – sako NVI Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Jolanta Makauskienė.
Robotu asistuojama chirurgija neša ilgalaikę finansinę naudą sveikatos apsaugos sistemai
Anot NVI direktoriaus pavaduotojo klinikai, gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus, robotu asistuojama chirurgija yra inovatyviausia ir greičiausiai tobulėjanti chirurgijos sritis. „NVI yra trečia gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje pradėtos robotu asistuojamos operacijos. Robotu asistuojama chirurgija yra tiksli, saugi ir pacientui, ir chirurgui. Robotas pilnai atkartoja chirurgo riešo bei rankų judesius, todėl jam yra daug patogiau.
Robotu asistuojamose operacijose yra suteikiamas padidintas trijų matmenų vaizdas, papildomos viena ar dvi darbo rankos, užtikrinami stabilūs kameros judesiai, pacientui kyla mažiau komplikacijų. Robotu asistuojamos operacijos itin efektyvios operuojant mažojo dubens organus – tiesiąją žarną, šlapimo pūslę, prostatą, ginekologinius organus. NVI bus atliekamos pilvo, prostatos, ginekologinės robotu asistuojamos operacijos,“ – robotu asistuojamos chirurgijos privalumus vardija dr. M. Kinčius.
Anot NVI direktoriaus pavaduotojo klinikai, nors robotu asistuojama chirurgija yra brangi, ji neša ilgalaikę finansinę naudą sveikatos apsaugos sektoriui.
„Tiek kalbėdami apie inovatyvių vaistų prieinamumą, tiek apie robotu asistuojamą chirurgiją, Lietuvoje esame atsilikę nuo Vakarų šalių. Jei kalbėtume apie onkourologiją, perversmas robotu asistuojamoje chirurgijoje pasaulyje įvyko prieš 15 metų. Įstaigai turėti robotą yra prestižas.
Lietuvoje robotu asistuojamos operacijos pradėtos 2018 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Įstaiga šias operacijas atlieka iš savo lėšų. Labai apmaudu, kad valstybė neranda finansinės eilutės, kad šios operacijos būtų atliekamos PSDF lėšomis.
Šiandien tiek NVI, tiek VUL Santaros klinikose, tiek Klaipėdos universitetinėje ligoninėje robotu asistuojamos operacijos yra atliekamos iš įstaigų „kišenės“, kadangi jos yra apmokamos kaip laparoskopinės operacijos. Tačiau robotu asistuojamos chirurgijos kaštai yra žymiai didesni.
Atlikus robotu asistuojamą operaciją, pacientas patiria mažiau komplikacijų, greičiau atsigauna, grįžta į darbus. Nepaisant didesnės robotu asistuojamos chirurgijos kainos, robotinėms chirurginėms sistemoms reikalingų specializuotų instrumentų ir kai kurių vienkartinio panaudojimo priemonių, ilgalaikė finansinė nauda gali būti pasiekiama dėl mažesnio pooperacinio pacientų sergamumo, mažesnio komplikacijų skaičiaus, retesnio pakartotinių hospitalizacijų poreikio po operacijų. Todėl labai reikia, kad valstybė tai įvertintų ir rastų būdų kompensuoti šias operacijas.
Įstaigos šias roboto asistuojamai chirurgijai naudojamas priemones pirko iš savų lėšų, projektinių pinigų. Tačiau roboto priežiūra kasmet kainuoja. Jei kalbėtume apie inovatyvius vaistus, kartais vieno paciento gydymas mėnesiui gali kainuoti ir 10 tūkst. eurų. Kalbėdami apie robotu asistuojamą operaciją, turime omenyje papildomus 1,5 – 2 tūkst. eurų. Nemažai daliai pacientų ši chirurgija yra vienintelis gydymo metodas, kai po atliktos robotu asistuojamos operacijos nereikia papildomo gydymo, pvz., chemoterapijos ar spindulinės terapijos,“ – reziumuoja dr. M. Kinčius.
