20 tonų sveriantis Kanadoje pagamintas ciklotronas neseniai buvo įkeltas per pernai rudenį pradėto statyti Branduolinių medicinos tyrimų centro stogą. Tai – vienas brangiausių, o kartu ir vienas reikšmingiausių Lietuvos sveikatos sistemos pirkinių.
Kaip portalui „Delfi“ pasakojo Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovas profesorius Donatas Vajauskas, tai yra įrenginys, kuris per 20 metų pirmą kartą įvažiavo ir įvažiuos į Lietuvą. Antro tokio greičiausiai nebus.
„Tai – išties didelis įvykis. Įeiname į modernios medicinos erą. Lietuva jungiasi prie Vakarų šalių, kurios yra pažangios šiose srityse ir mes turėsime vienodas galimybes padėti savo pacientams“, – džiaugėsi profesorius D. Vajauskas, papasakojęs daugiau apie šį įrenginį ir jo svarbą Lietuvai.
Gamins radioaktyvius vaistus
Ciklotronas, kaip sakė profesorius, yra gamybinis įrenginys, skirtas gaminti vaistams, reikalingiems atlikti pozitronų emisijos tomografiją. Tai – radioaktyvūs vaistai.
Iki dabar vaistai pozitronų emisijos tomografijai atlikti atvežami iš Varšuvos. Dėl kelionės trukmės tam, kad pavyktų atvežti vaistą, tenka jo pagaminti 3–4 kartus daugiau nei iš tiesų reikėtų.
„Turėdami tokį įrenginį, vaistus gaminsimės vietoje ir jie betarpiškai iš laboratorijos bus paduodami tiesiai pacientų ištyrimui, taip iš karto sutrumpės laikas.
Aišku, mes kalbame apie vieną pagrindinį vaistą, bet yra ir kitų radioaktyvių vaistų, kurių skilimo laikas dar trumpesnis: tarkime, radioaktyvaus deguonies skilimo laikas yra 2 minutės. Transportuoti tokį vaistą visiškai nėra jokios galimybės. Vadinasi, pagaminus jį, iškart reikia sunaudoti. Turint tokį įrenginį – tai įmanoma.
Iki šiol turėjome iš principo vieną pacientams prieinamą vaistą, bet su šituo pastatu, su šita infrastruktūra ir įrenginiais vaistų pasirinkimas pasidarys žymiai didesnis. Tai lems tikslesnę ir ankstyvesnę diagnostiką.
Pozitrono emisijos tomografija yra pats jautriausias tyrimo metodas ir visi preparatai, kurie čia bus pagaminti, bus naudojami tam, kad pacientus galėtume maksimaliai tiksliai ištirti ir sudaryti tinkamą gydymo planą“, – paaiškino pašnekovas.
Didžioji dalis vaistų bus skirta onkolginiams pacientams
Anot jo, viena vertus tokie vaistai palengvins dalies ligų diagnostiką ir gydymo taktikos parinkimą, kita vertus tai leis įvertinti, ar gydymas buvo sėkmingas, ar nėra ligos atkryčio ir pan.
Apie 80 proc. radioaktyvių vaistų bus skirta onkologiniams pacientams.
„Toliau yra kardiologija, neurologija, galime gilintis ir į endokrinologiją, uždegimines ligas – asortimentas platus, apie jį sunku kalbėti tuo metu, kai dar tik kuriame. Bet ateina momentas, kai turime pradėti galvoti apie tai, ko gi mūsų klinicistams reikia. Esame tas muzikos grojėjas. Klinicistai sakys: „Norime tirti tokią pacientų grupę“, atitinkamai darysime vaistą tai susirgimų grupei tirti“, – kalbėjo profesorius D. Vajauskas.
Paklaustas, ar vaistai bus skirti ne tik Kauno klinikoms, bet ir kitoms šalies gydymo įstaigoms, profesorius atsakė: „Esame įsipareigoję pagal projektą gaminti ir teikti vaistus Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios atlieka pozitronų emisijos tomografiją. Šiandien tokios gydymo įstaigos yra dvi: Kauno klinikos ir Santaros klinikos. Tikėtina, kad ateityje galbūt pozitronų emisijos tomografiją turės ir Klaipėda. Vadinasi, tai, ką pagaminsime čia ir, kas pasiduos transportavimui, galėsime nuvežti į šitas gydymo įstaigas.
Tų vaistų, kurie turi trumpą skilimo laiką, išvežti negalėsime ir jie bus naudojami išskirtinai tik šioje infrastruktūroje.
Teoriškai yra galimybė vaistus vežti ir į kaimynines šalis, bet pagrindinis akcentas bus Lietuvos gydymo įstaigos“, – sakė pašnekovas.
Pirmieji bandymai pagaminti ciklotronu vaistus bus sulig infrastruktūros pabaigimu – dar šiais metais, siekiant įsitikinti, kad sumontuota įranga atitinka reikalavimus, keltus pirkimo metu ir, kad galima pagaminti vaistus.
„Vėliau laukia visa etapų serija veiklos įforminimui. Turime su Radiacinės saugos centru ir Valstybine vaistų kontrolės tarnyba suderinti visus veiksmus. Manau, kad pirmiesiems pacientams vaistus pradėsime gaminti jau sekančiais metais“, – kalbėjo profesorius D. Vajauskas.
Ypatingas pastatas
Be abejo, pastatas, kuriame yra ciklotronas, bus ypatingas, statomas pagal aukščiausius reikalavimus. Jį projektavo lietuviai, remdamiesi išorės konsultantų patarimais, kaip teisingai numatyti kelius, kaip išdėstyti patalpas.
„Neabejotinai didelį indėlį projektuojant padarė ir mūsų darbuotojai, kurie vyko į stažuotes – jie prisidėjo prie projekto įžvalgų, nes parsivežė užsienio patirtį, praktines žinias, kurias bandė pritaikyti, sudėliojant patalpų ergonomiką taip, kad galėtume užtikrinti gamybinius kelius, saugumą ir, kad būtų gerai dirbti personalui“, – pasakojo profesorius D. Vajauskas.
Patalpos, kuriose yra ciklotronas, įrengtos kaip bunkeris su išties storomis sienomis ir lubomis, nes įrenginį įjungus išsiskirs labai didelis jonizuojančios spinduliuotės kiekis, taigi svarbu, kad žmonės, kurie su juo dirbs, būtų kaip įmanoma labiau apsaugoti.
„Visa tai, kas sukurta: sienų storumas, durų komponuotės – tai, kaip jos padarytos, skirta tam, kad spinduliuotė nebūtų išleista, kad žmonės galėtų dirbti ir atlikti funkcijas ir įrenginys veiktų.
Labai svarbi šito pastato dalis yra laboratorija. Radioaktyvumas, pagaminamas ciklotrone, turi būti perduotas į laboratoriją, kad sujungtų vaistą. Laboratorijai keliami labai aukšti reikalavimai. Ten, kur vaistas ruošiamas, turi būti specialūs izoliatoriai.
Jeigu kalbėsime struktūriškai, pirmasis aukštas yra visiškai dedikuotas vaistų gamybai ir visas projektas padarytas turint galvoje, kad bus dirbama su radioaktyviais vaistais, bet pagal aukštus kokybinius reikalavimus, kad galėtume tą vaistą saugiai pagaminti ir panaudoti pacientui. Taigi, kokybiniai elementai: švarumas, sterilumas, pirogeniškumas yra labai svarbūs“, – paaiškino profesorius.
Specialistai, kokių Lietuvoje nebuvo
Su ciklotronu dirbs ir specialiai tam paruošti specialistai.
„Lietuvoje neturime galimybės tokių specialistų ruošti, nes neturėjome tokios infrastruktūros. Taigi, imsime specialistus, artimiausius šitai specialybei – medicinos fizikus, inžinierius, kurie jau yra pradėję mokymus užsienio centruose, besigilindami į šitos technologijos valdymą ir į tai, kaip reikės su ja dirbti.
Žinoma, dirbs ir medicinos chemikai, kuriuos dabar perkrikštijome radiochemikais. Jie atliks bene svarbiausią dalį – vaistų sintezavimą ir užtikrins kokybę. Nes reikia įsitikinti, kad vaistas, kurį pagaminai, yra kokybiškas ir tinkamas naudoti pacientui“, – teigė profesorius D. Vajauskas.
Paklaustas, ar specialistai, dirbsiantys šiame pastate, vaikščios su specialia apranga ir, tarkime, dėvės skafandrus, profesorius šyptelėjo: „Patalpose, kur bus reikalingas ypatingas sterilumas, jie rengsis specialiomis aprangomis, bet, kalbant apie jonizuojančią spinduliuotę ir tai, kokio ji bus dydžio, tai skafandrai negelbės. Tos jonizuojančios spinduliuotės galia be galo didelė, tad nesvarbu, ką užsidėtume ant savęs, vis tiek viskas praeitų kiaurai.
Bet turės būti atitinkama darbo kultūra: reikės įsitikinti, kad toje patalpoje saugu, praleisti kuo mažiau laiko prie jonizuojančios spinduliuotės, jeigu jau teks joje būti, ir laikytis atstumo. Laikas ir atstumas – pagrindiniai veiksniai, kurie padės apsisaugoti.
Aišku, čia dirbs savo srities profesionalai, kurie yra A klasės darbuotojai pagal jonizuojančią spinduliuotę. Mes žinosime jų dozimetriją, seksime, monitoruosime. Tai bus atliekama atidžiai, kad būtų užtikrintas darbuotojo saugumas. Negalima, kad darbuotojas dirbtų kenksmingomis darbo sąlygomis. Turime prižiūrėti, kad jis neviršytų savo profesinių normos ribų“, – sakė profesorius.
Žaliavos vaistams gaminti nėra radioaktyvios. Medžiaga taps radioaktyvia tik paveikta spinduliuote.
Ciklotrono infrastruktūros projekto vertė daugiau nei 15 mln. eurų. Projekto finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšos. Paties ciklotrono kaina siekia kiek daugiau nei 3 mln. eurų.
