Pacientams gydytoja atrodo it kokia šamanė
Galvos svaigimas yra labai dažna problema, su kuria bent kartą per metus susiduria kas penktas. Tačiau ilgą laiką Lietuvoje į galvos svaigimus nebuvo žiūrima rimtai.
„Kai įstojau į rezidentūrą, apie galvos svaigimus buvo kalbama labai mažai. Per 3 savo rezidentūros metus neturėjau nė vieno gyvo tokios dažnos ligos, kaip gerybinis paroksizminis galvos svaigimas, atvejo.
Bet, kai atsivėrė pasaulis ir visi pradėjome važiuoti į Europos bei JAV medicinos centrus, aš nuvažiavau į JAV Stanfordo universiteto klinikas. Ten pamačiau, kad ausų chirurgai, aukščiausios klasės specialistai, gydo ir galvos svaigimą. Pas juos ateidavo svaigstantis žmogus, gydytojas paguldydavo pacientą su atlošta galva. Kai galva pradėdavo suktis, jam pradėdavo baisiai judėti akys. Tada gydytojas chirurgas padarydavo labai keistą manipuliaciją – vadinamą repozicijos manevrą – ir pacientas pasveikdavo. Tai buvo 2009 metais.
Dabar aš tokius pacientus matau kasdien. Dažniausiai jiems būna vertigo – būsena, kai pacientui atrodo, kad sukasi aplinka. Aš matau juos priėmimo skyriuose, kur tokie pacientai atvežami įtariant insultą, nes juos pykina, jie vemia, nebepaeina. Priėmimo skyriuose mes stengiamės atskirti galvos svaigimą, kurio priežastis slypi vidinėje ausyje, vestibuliniame aparate, nuo labai pavojingų neurologinių ligų – insulto ar smegenėlių patologijos,“ – pasakojo daktarė I. Arechvo.
I. Arechvo, kuri save pristatė ir kaip svaigimų gydytoją, juokėsi, kad pacientai kartais šnabžadasi, kokia ši daktarė keista – žiūri į akis, po to, kaip kokia šamanė, padaro kažkokį veiksmą (minėtą repozicijos maneverą) ir svaigimas praeina.
Iš tiesų tai nieko bendro su šamanizmu neturi. Tiesiog gerybinis paroksizminis vertigo neretai kyla dėl vidinėje ausyje iš vestibulinio aparato nuo receptoriaus atitrūkusių otolitų – kristalų. Žmogui darant tam tikrą galvos judesį, tie kristalai, veikiami gravitacijos, juda vidinėje ausyje ir siunčia baisius impulsus smegenims, tad žmogui ima atrodyti, tarytum jis sukasi karuselėje.
„Dažnai tokiu atveju pradeda suktis galva pasižiūrėjus į viršų ir žemyn, vartantis lovoje. Toks svaigimas trunka neilgai, bet pirmas epizodas gali būti labai audringas ir žmonės vežami į priėmimo skyrių, įtariant insultą“, – paaiškino daktarė I. Arechvo. Atliekant repozicijos manevrą, otolitai atstatomi į vietą.
Kitos galvos svaigimo priežastys
Gydytoja I. Arechvo pasakojo, kad galvos svaigimą gali sukelti ir rečiau pasitaikanti liga vestibulinis neuritas, kai sutrinka vienos pusės vestibulinė funkcija, arba atsiranda abipusė vestibulopatija, kai abipus sutrinka vestibulinė funkcija.
Mūsų vidinė ausis veikia kaip vaizdo stabilizatorius, panašiai, kaip esantis fotokameroje. Jeigu sutrinka vaizdo stabilizavimo funkcija, žmogui judinant galvą, visas akimis matomas vaizdas tarsi juda kartu.
Svaigimo priežastys gali būti ir neurologinės, pvz. jeigu insultas ištinka smegenų kamiene, smegenėlėse, kai staiga kraujas išsilieja į smegenų centrus, kurie atsakingi už pusiausvyrą.
„Vyresniame amžiuje mes diagnozuojame multisensorinį – kelių sistemų sukeltą – galvos svaigimą, kai truputį nusilpsta regėjimas, truputį nusilpsta vidinės ausies funkcija, truputį jutimai, ne tokie lankstūs pasidaro sąnariai ir visumoje dėl to atsiranda labai ryškus pusiausvyros sutrikimas.
Vaistai, ritmo sutrikimai taip pat gali sukelti galvos svaigimą“, – vardijo galimas priežastis daktarė.
Didesnė bėda – lėtiniai galvos svaigimai
Daktarė I. Arechvo pasakojo, kad svaigimas gali būti ūmus, kai staiga pradeda viskas suktis ratu, kai žmogui atrodo, kad viskas sukasi arba jo viduje, arba aplinkui, jį išpila šaltas prakaitas ir labai ryškiai sutrinka pusiausvyra – žmonės nebepaeina.
„Kur kas didesnė problema yra lėtiniai svaigimai, nes pacientai pastoviai jaučia nestabilumą, sunkiau save suvokia erdvėje, jiems sunku lipti laiptais, žiūrėti į judančius daiktus, smulkius geometrinius paviršius.
Šiuolaikiniai architektai labai mėgsta skirtingų spalvų, skirtingų plokštumų dizainus, žaliuzes, labai skirtingos sudėtingos formos pastatus. Žmonėms, patyrusiems galvos svaigimą, vien tik žiūrėjimas į didelį pastatą su daug smulkių arba iškreiptų plokštumų gali sukelti galvos svaigimą. Mes ir šiaip gyvename apkrautame pasaulyje, kur yra daug informacijos, geometrinių dalykų. Mūsų smegenys prie viso to žymiai lėčiau adaptuojasi“, – aiškino gydytoja.
Kartu medikė pridūrė, kad visgi žmogaus smegenys yra labai plastiškos ir sugeba prisitaikyti prie naujų sąlygų, besikeičiančių impulsų, jas treniruojant, tai yra kontroliuojant svaigimą sukeliančius impulsus ir leidžiant juos palaipsniui.
Kaip vyksta reabilitacija?
Taigi ne atsitiktinai šį sutrikimą gydo ir reabilitologai, paskirdami pacientui tam tikrus nesudėtingus pratimus, kitaip tariant – vestibulinę reabilitaciją.
Kineziterapeutė Laura Riautaitė-Bartoševičė pasakojo, kad svaigimo gydymo trukmė priklauso nuo paciento. Rekomenduojama taikyti 10 užsiėmimų, kurie trunka 45 minutes, bet kai kuriems pagerėja vos po penkių užsiėmimų. Reabilitacijos metu pacientui tenka daryti ir kineziterapeutės užduotus namų darbus.
Pastaruoju metu medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ galvos svaigimų priežastys nustatomos ir šie sutrikimai gydomi pasitelkus ir virtualios realybės sistemą, vadinamą „Virtualiu“. Ją sukūrė Pietų Prancūzijoje dirbantis kineziterapeutas, į kurį kreipdavosi daugybė plaukioti svajojančių žmonių, kentėjusių nuo jūrligės.
Sistemą sudaro virtualios realybės (VR) akiniai ir posturografinė platforma, kuri leidžia įvertinti tris paciento sensorines sistemas – kokiu būdu ir kaip veiksmingai iš jų keliauja impulsai iki pačių smegenų, ar atsiranda balansas tarp vestibulinės, vizualinės ir propriocepcijos (tai yra, kaip jaučia virtualią padėtį receptoriai kojose) sistemų, ar ne. Taip pat tai padeda lavinti pusiausvyros sistemą, kaulų-raumenų sistemos balansą.
„Mums tai parodo tam tikri testai pačiame „Virtualyje“, taip pat turime ir simuliacines programas, interaktyvius žaidimus, kurie nukelia žmogų į VR ir ten jis gali jaustis, kaip realiame pasaulyje, pvz., nueiti apsipirkinėti, slidinėti, važiuoti automobiliu.
Pirmo užsiėmimo metu pildomas svaigimo negalios klausimynas, pagal tai matome fizinius, psichoemocinius sutrikimus. Jeigu žmogus yra buvęs pas otorinolaringologą ar neurologą arba atsineša su savimi šeimos gydytojo surinktą anamnezę, mes ją peržiūrime ir apklausiame pacientą dar kartą.
Po to atliekame testus: iš pradžių kineziterapijos su pusiausvyra, vėliau pastatome žmogų ant virtualios platformos, kuri padeda įvertinti visas tris sensorines sistemas. Pagal gautus rezultatus galime dirbti su simuliacinėmis programomis: stebime, kaip žmogus į jas reaguoja. Kartais žmogų užtenka pastatyti ant virtualios platformos ir jam jau svaigsta galva – nebereikia net nieko jungti“, – pasakojo kineziterapeutė L. Riautaitė-Bartoševičė.
Prie nemalonių galvos svaigimą sukeliančių situacijų žmogus pratinamas palaipsniui. Tarkime, jeigu galva svaigsta važiuojant automobiliu, iš pradžių uždėjus VR akinius simuliuojamas gana ramus važiavimas. Palaipsniui didinamas greitis, tankinami posūkiai, įvedama daugiau svaigimą sukeliančių reiškinių. Kitaip tariant, atliekama „desensibilizacija“ – pacientas pratinamas prie specifinių svaigimą sukeliančių impulsų. Taikant tokį gydymą, palaipsniui išnyksta supimo pojūtis, pykinimas.
Svaigimą sukelia net virtuali realybė
Gydytoja I. Arechvo pasakojo, kad VR yra labai galingas dirgiklis visoms mūsų gyvybinėms sistemoms.
„Jeigu užsidedate VR akinius, kartais vien tik tai gali sukelti galvos svaigimą. Šiuo metu, kadangi vis labiau naudojami VR akiniai, atsiranda nauja liga – virtualios realybės sukeltas galvos svaigimas.
Kartu VR yra labai efektyvus ir greitas būdas patalpinti žmogų į į situaciją, kuri yra jam nemaloni. Jeigu žmogus sako, kad jam vairuojant ir darant posūkius svaigsta galva, labai sudėtinga gydytojui atsisėsti šalia paciento ir stebėti, kas vyksta, kai jis važiuodamas daro posūkius. VR leidžia tai padaryti čia ir dabar, be to leidžia posūkius kontroliuoti. Mes galime padaryti didesnį ir mažesnį posūkį, pridėti situacijas, kada žmonės dar labiau skundžiasi svaigimu – taip būna, kai važiuojama tamsoje ir lyja, ir dar yra šviesų blyksniai. Tai labai sutaupo laiką.
Pusiausvyrą mes palaikome trimis sistemomis: rega, vidinių ausų labirintu ir propriocepcine sistema. VR leidžia mums išmatuoti kiekvienos sistemos indėlį: ar sutrikimas yra labiau dėl vestibulinės sistemos, ar tai yra labiau dėl kojų jautrumo, kas būna pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, nes jie nejaučia pagrindo ir dėl sutrikusių jutimų jiems sutrinka pusiausvyra“, – aiškino I. Arechvo.
Anot jos, VR leidžia aiškiai identifikuoti svaigimo priežastį ir specifiškai dirbti su kiekviena pusiausvyrą palaikančia sistema.
„Plius mes turime platformą, kuri leidžia kontroliuoti žmogaus stabilumo ribas, pajungiant visas sistemas, nes pusiausvyrą mes palaikome dėl kelių strategijų: per čiurnas ir per klubus. Judant įvairiose plokštumose, mes galime visą tai kontroliuoti, sekti ir tobulinti“, – kuo naudinga VR, gydant galvos svaigimus, patikslino medikė.
Gydytoja I. Arechvo neabejojo, kad svaigimą reikia gydyti, nes jis visų pirma sukelia diskomfortą. Dėl pasikartojančio svaigimo žmonės pradeda vengti lankytis nemalonų jausmą sukeliančiose vietose, renginiuose, dėl patiriamo supimo važiuojant arba plaukiojant vengia kelionių, taigi praranda dalį gyvenimo džiaugsmų. Be to, su amžiumi ši problema tik gilėja, nors yra gana nesudėtingai ir veiksmingai išsprendžiama.
