Blogus žodžius palieku tik visokių vargšių internetinėms parduotuvėms, kur prekiauja pigiomis klastotėmis lengvatikiams, ir dar savamokslėms kvapiųjų aliejų pilstytojoms-severiutėms, kurios maišo kažkokius kvapus, kaip cukraus glaistą pyragėliams, ir vadina tai improvizacija. Kai man buvo treji metai, irgi daužydavau namie pianino klaviatūrą delniukais, ir giminės tai vadino improvizacija.
Kvapas, apie kurį kalbame šiandien, nėra nei neprofesionalus, nei kažkuo prastas. Toli gražu. Kvepalai „Creed Aventus“, nors ir parduodami tragiškai neskoningame buteliuke, kuris atrodo, kaip 1970 metų kavinės reklama (kuri paseno dar iki tol, kai buvo pirmąsyk iškabinta), su raiteliu ant žirgo, su legenda apie kažkokį karžygį ir užkariautoją, su kvailu pavadinimo aiškinimu „A ventus“, suprask, „iš vėjo“ („tu vėjo paklausk, tau vėjas atsakys“, kaip buvo dainuojama Gyčio Paškevičiaus dainoje, kurią paskui angliškai perdainavo Bobas Dylanas) ir su pasakojimu apie „šeštos kartos parfumerį Olivier Creed“, nors ar kažką kūrė minėtas kūrėjas, ar tiesiog vardą skolino, kaip Michaelas Jordans ar Britney Spears – nes tikrasis kūrėjas yra Jean Cristophe Herault.
Gana žinomas meistras, kūręs, pavyzdžiui, ir labai inovatyvias sultis Amazingreen (apie jas rašiau DelfiI: „Kvepiu, kaip žalias krokodilas“), bet kartu pasidėjęs savo pavardę prie klaikios pigienos (David Beckham Classic Blue, kuris kvepia, kaip tualeto valiklis, bet su ananasu) – ir net gavęs pažaisti su 2021 metais paleistu genialios klasikos perdirbimu (Cool Water Parfum), kuris, be vardo, nieko neturi bendro su nuostabiąja 1988 metų šalto vandens kvapo kompozicija („Aš sugebu iš visko gręžti, sunkti ir išmušinėti pinigus“).
„Creed Aventus“ yra masiškai klastojamas, ir „arabiškų versijų“ šmugelio piratai įnirtingai kiša jums kloną už dvidešimt eurų, „kuris kvepia dar skaniau, negu originalas, ir laiko ilgiau“. Kurgi ne. „Creed Aventus“ gali kainuoti net tris šimtus eurų už šimto mililitrų flakoną, ir tai yra labai daug, jei kvepalais nesidomite ir pirkote tokį tik todėl, kad panašų turi jūsų pusbrolis, kuriam sekasi su moterimis.
Aš galiu labai greitai papasakoti, kas tai per kvapas. „Creed Aventus“ yra nelabai sudėtinga citruso ir vaisių, gėlių ir dūmų kompozicija – kažkas pasakė, kad tai lyg ananasas, kurį kažkas padėjo ant grilio ir ten pamiršo.
Populiari bergamotė, obuoliai ir ananasai, sutepti jazminais ir rožėmis (saldu kaip du medu), ir su beržų derva, pačiulio dūmeliu ir muskusu. Taip, gana kokybiška. Deja, ne už tris šimtus, ypač turint galvoje, kad pati esencija flakone kainuoja daugų daugiausia tris eurus, o likusi kaina – riebi mažmenininko marža (pardavėjas pasiims virš šimto eurų), reklama ir pakuotė.
Gerai, kad turbūt už flakono ir etiketės dizainą nereikėjo nieko mokėti, nes viskas atrodo taip, lyg būtų sukūrusi jūsų pusseserė, kuri šiek tiek dirba su kompiuteriu.
„Creed Aventus“ reklamos – tokios apgailėtinos, kad rimtai siūlau jums peržiūrėti jas YouTube: bereikšmiai miesto, šviesoforų, riedlenčių ir grotų vaizdai. Kažkas labai daug uždirbo iš šitos chaltūros, kad kvepalų gamintojai galėtų uždirbti dar daugiau. Tikiuosi, kad jie uždirbs ne iš jūsų pinigų, nes jūs nusipelnote žymiai geriau.
