Jis kūrė agurkais kvepiančius Polo Blue („Užkalnis: nepadoru net pasakoti, ką galvoju apie kvepalus už 50 eurų“), ir klasikinį žaliąjį dolerių ir pušų kvapą Polo Ralph Lauren, nuo kurių prasidėjo mano apžvalgos Delfi 2018 metais („Užkalnis keičia profesiją – nuo šiol diktuos ir kuo kvėpintis“).
O štai Carolina Herrera mados namai pateikė kvapą, kurio dizaineris (Domitille Bertier) yra pasižymėjęs jei ne išmone, tai neeiliniu produktyvumu, tiražuodamas derivatyvinius kvapus įvairiems neišrankiems gamintojams taip pat entuziastingai, kaip Kremliaus troliai rašo komentarus internete, vieną po kito.
Bad Boy Cobalt, „blogas berniukas“, ir dar kobalto spalvos – vien nuo pakuotės yra bloga.
Kažkoks marozų žaibas, turėtų tikrai patraukti dėmesį kažkokio jaunuolio, kuriam jau nusibodo nuodytis klaikiu vaniliniu Paco Rabanne One Million kvapu. Minėtas blogas berniukas tikrai padarys įspūdį gerai mergaitei iš jo gyvenvietės (nepatikėsite, bet Herrera turi ir „Good Girl“ kvepalus), abu susilies ekstazėje ir marketinginiai tikslai bus pasiekti, o kai ši smarvė bus išpurkšta, nenuilstantys gamintojai galės maždaug per pusvalandį sukalti kitą kvapą.
Bad Boy Cobalt prasideda nuo saldaus šalavijo ir rausvųjų pipirų, ir tas mišinys kažkodėl kvepia, kaip tortukas su sintetiniu kremuku, toliau yra pigiausias cukruotas slyvų džemas su skonio stiprikliais ir pasenusios levandos iš rusiško šampūno „Bobutės Agafjos Receptai“, tuo tarpu bazėje yra dirbtinio vetyverio muilas, pigiausia kedro imitacija ir ąžuolas, arba gal greičiau tas ąžuolas, kurį nukirto, supjaustė į lentas ir jas nulakavo akrilo dažais, ir dabar smirdi visos dirbtuvės.
Tai – pigaus ir nelaimingo gyvenimo, euroremonto sovietiniame pastate ir perrūgusio plaukų lako aromatas, randamas blogoje kirpykloje prie stoties. Nepirkite šio kvapo niekada ir laukite kitų apžvalgų, kurios bus linksmesnės.
