Vilna padeda išvengti su prakaitavimu susijusių problemų, nes gerai absorbuoja bei išgarina drėgmę, todėl nejusite nei nemalonaus kvapo, nei drėgmės pojūčio. Vilna gerai reguliuoja šilumą ir miego metu išlieka sausa.
Dažnas galvodamas apie vilną vis dar prisimena šiurkščius močiučių megztinius ar kojines, kurie praversdavo šaltomis žiemomis. Vilnos yra daugybė skirtingų rūšių, svarbu atrasti sau tinkamiausią. Viso pasaulyje skaičiuojama apie 350 skirtingų avių rūšių. Pavyzdžiui alpakų ar merinosų vilna yra minkšta ir itin švelni.
Labiausiai paplitusi – merinosų vilna
Merinosų vilną prieš du šimtmečius į senąjį žemyną atplukdė ispanų kolonizatoriai. Būtent tada ji sparčiai paplito po visą pasaulį. Merinosų rūšies avys daugiausiai auginamos Australijoje, N. Zelandijoje ir Pietų Afrikoje, jų ganyklos dažniausiai įkuriamos toli nuo pramonės objektų ir didelių miestų.
Merinosų avių vilna yra labai plona – jos plauko storis ne didesnis už 0,002 mm. Šio tipo vilna už įprastą avių – plonesnė net 7 kartus, todėl puikiai tinka patalynei, yra antialergiška bei pasižyminti termoreguliacinėmis savybėmis. Ši vilna puri, minkšta ir švelni, o gaunama avis kerpant.
Prabangiausia – kašmyro vilna
Viena švelniausių ir prabangiausių vilnų – kašmyro ožkų. Kašmyro ožkos yra retos, nes sėkmingai išgyventi gali tik specifiniame klimate – 4 kilometrų aukštyje virš jūros lygio. Daugiausia šio tipo ožkų auginama Mongolijoje ir Kinijoje. Kašmyro vilna sudaro tik apie 0,5 proc. visos pasaulio vilnos, todėl ji yra itin vertinama. Jos plaukas pasižymi švelnumu, lengvumu bei blizgesiu. Apatinis ožkų vilnos sluoksnis minkštas ir tankus, todėl puikiai saugo jas nuo šalčio, kuris Mongolijoje ir Kinijoje gali pasiekti net minus 40 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą.
Ši vilna taip pat nėra kerpama, o iššukuojama. Iš vieno kašmyro ožio per metus pavyksta iššukuoti 150 – 200 g., o iš ožkos – vos 100 gramų gamybai tinkamos vilnos. Vienam vidutinio dydžio megztiniui gali prireikti pagaminti net 3-5 ožkų vilnos! Todėl, kaip ir kupranugarių vilnos atveju, pastaroji yra maišoma su kitomis vilnomis. Net ir mažas kašmyro kiekis, maišomas su kita vilna visiškai pakeičia gaminių struktūrą. Kašmyro vilna naudojama gaminant drabužius, pirštines, šalikus ar žiemines kepures, taip pat siuvant patalynę.
Vilna skirstoma į skirtingas klases
Audinių ekspertas Gintautas Strolys Delfi yra sakęs, jog 'Super 150s' skaičiumi ženklinama vilna yra gerokai mažiau glamži.
Taip pat įvardijo skirtingų vilnų rūšis: „Gaminti vilnai naudojami gyvūnėlių plaukai, kurie yra skirtingu storio nuo 11 iki 80 ir daugiau mikronų plauko ar poplaukio storio. Dažnai ant etiketės matome tik užrašą 100% vilna ir darome išvadą. Nerekomenduoju to daryti.
Kuo plonesnis gyvūno plaukas audinyje panaudotas, tuo mažesnis glamžumas. Vikunijos vilna turi 11 mikronų plauką – tai pati brangiausia vilna. Už metrą nuo 1000-3000 eurų. Labai švelni ir visiškai neglamži, rekomenduojama drabužių gurmanams, kurie moka nešioti, prižiūrėti ir norintiems papildomo išskirtinumo.
Dažniau audiniuose yra sutinkama kašmyro ar rinktinės merino avių vilnos.
Kašmyro vilna turi 12-13 mikronų plauką. Labiausiai paplitusi tarp rūšinių, aukštos klasės vilnų. Taip pat visiškai neglamži, beveik niekada audinyje jos nerasite su poliesteriu.
Labai geros yra merino avių veislės vilnos iš Naujosios Zelandijos, Tasmanijos salos. Labai svarbu vieta, kur jos augo. Švelniausios iš jų gali siekti 14 mikronų plauko plonumą. Kaip pavyzdys, šinšilų vilna turi 14 mikronų plauką. O štai žmogus turi nuo 60 iki 80 mikronų plauką, kai jis gimsta, jo plaukas yra 40 mikronų.“
Pasak audinių eksperto, nuo 17 mikronų ir aukščiau vilna yra priskiriama geroms ir labai geroms vilnoms. Tokios vilnos savo sudėtyje turi savybes, kurios leidžia nesiglamžyti, žvilgėti bei būti audiniui elastingu. Joms nereikia jokių papildomų priedų. Storesnio plauko vilnas dažnai audiniuose audžia su elastanu ir sintetika, kad audinys būtų elastingas ir mažiau glamžus.
Svarbu – tinkama priežiūra
Vienas iš pagrindinių mitų apie vilną, jog jos gaminius itin sunku prižiūrėti. „Sakyčiau net priešingai, vilna yra žinoma kaip savaime išsivalantis audinys. Ji sugeria ir išgarina drėgmę, ilgiau išlieka sausa, todėl yra nepalanki terpė bakterijoms ir erkutėms veistis. Dažnai skalbti vilnos nerekomenduojama – naudingiau palikti ją išsivėdinti gryname ore, o atėjus metui rimtesnei priežiūrai reikėtų atkreipti dėmesį į vilnos rūšį”, – pasakojo natūralių audinių specialistė ir vilnos gaminių kūrėja Žydrūnė Ragelė.
Merinosų rūšies vilnos gaminius skalbti dažniausiai galima, bet prieš tai darant būtina atkreipti dėmesį į gaminio etiketę. Skalbti reikia atsargiai, todėl rekomenduojama vilnos gaminius skalbti rankomis arba skalbimo mašina, kurioje yra būtent vilnai skirta programa. Skalbti kitomis, 30 lapsnių temperatūros programomis – nepatariama.
„Vilnai skalbti rekomenduojama rinktis skystą skalbimo priemonę su lanolinu, kuris, kaip kondicionierius, atstato vilnos plauko riebalų pusiausvyrą. Skalbimo miltelių naudoti nepatariama, nes miltelių granulės gali nespėti ištirpti ir dėl to užstrigti audinyje ar suvelti pačią vilną. Tuo tarpu kupranugarių ir kašmyro vilnos gaminiams rekomenduojamas tik profesionalus valymas. Po valymo visi vilnoniai gaminiai turi būti lengvai iššukuojami ir įriebinami lanolinu, kad vilnos plaukas atgautų savo ankstesnes savybes“, – pasakojo Ž. Ragelė.
Vilnonių paltų priežiūra
Vilnonio palto valymui tinka ir šepetys, skirtas surinkti pūkus. Iššūkavus palto paviršių, pašalinsite ne tik esančius pūkelius, bet ir ant jo esančius nešvarumus.
Jeigu atsitiko taip, kad netyčia vilnonį paltą apipylėte kokiu nors skysčiu, jokiu būdu stipriai netrinkite dėmės. Vietoje to, naudokite popierines servetėles. Ar apsiliesite natūraliu ar cheminių pigmentų turinčiu skysčiu, išvalymo kokybė priklausys dar ir nuo pačios vilnos tipo.
Geriausias laikas nunešti paltą į valyklą sausam valymui yra sezono pradžioje arba pabaigoje. Jeigu jūsų paltas dažniau išsipurvina, rekomenduojama jo valymą patikėti profesionalams. Užtenka poros kartų per metus paltą nunešti į valyklą.
Dauguma vilnos paltų turi būti valomi tik sausu būdu. Tie, kurie gali būti skalbiami rankomis, naudokite tik šaltą vandenį (vilna turi savybę trauktis aukštoje temperatūroje) bei nestiprias valymo priemones, specialiai skirtas tik vilnoniam audiniui. Rekomenduojama naudoti lanoliną, kadangi įprasti skalbimo milteliai sunkiai išsiskalauja iš vilnos gaurų. Įmerkite paltą į šaltą vandenį ir palaikykite jame nuo 5 iki 10 minučių. Išskalaukite rūbą vilnai skirtomis priemonėmis. Padėkite paltą ant storo rankšluosčo. Leiskite jam išdžiūti. Vasaros metu vilnos paltą galima džiovinti tiesiog lauke esant pavėsyje, o žiemos metu – kambaryje.
Mitas – alergija vilnai
Anot tyrimų, alergija vilnai pasitaiko gana retai – nuo jos kenčia apytikriai vienas iš 100 000 žmonių. Tad iš kur kyla mitas apie alergiją vilnai?
„Paprasta, grubiai suverpta avies vilna yra šiurkšti – ji ne alergizuoja, bet tiesiog fiziškai suerzina odą, dėl to ji gali perštėti. Tačiau merinosų, kupranugarių ar alpakos vilna yra švelni ir minkšta, tinkama net jautriai kūdikių odai. Svarbu – tinkamas ir kokybiškas jos apdirbimas. Iš minėtų gyvūnų vilnos pluoštų dažniausiai gaminama patalynė, apranga ar apavas”, – kalbėjo natūralių audinių specialistė Ž. Ragelė.
