– Ilgus metus buvote modelis, neseniai paskelbėte pasukusi nauja kryptimi – kosmetologija. Panašu, kad nuo grožio industrijos toli nepabėgote. Kodėl nusprendėte tapti kosmetologe?
– Iš tikrųjų, niekada neturėjau minties tapti kosmetologe. Visą gyvenimą dariau tai, kas man patinka, klausiau savo vidinio balso. Taip gyvenimo vingiai netikėtai atvedė į kosmetologiją, kur atradau save. Iš prigimties esu kūrybiška asmenybė, tad neapsiriboju vien kosmetologija, gilinuosi ir į dvasinius bei energetinius mokslus. Ateityje visą tai jungsiu į vieną. Mane žavi visuma. Noriu po savęs palikti kažką tikrai gero ir naudingo šioje Žemėje.
– Ar tam, kad galėtumėte puoselėti moterų grožį, baigėte specialius mokslus?
– Be abejo, baigiau mokslus, nes be jų negalėčiau dirbti. Tai mano pamatas, ant kurio stoviu, be to, šioje sferoje reikalingas nuolatinis tobulėjimas, žinių papildymas. Kosmetologija, kaip ir medicina, nuolat kinta, tobulėja, atsiranda naujovių, kurias privalu greitai įsisavinti. Aš neįsivaizduočiau savęs dirbančios monotonišką darbą. Tai yra puiki erdvė pasireikšti mano kūrybiškumui, meilei ir rūpesčiui. Kai matau klientės šypseną veide, patikėkite, man sugrįžta dvigubas geros energijos pliūpsnis.
– Kosmetologų dabar – apstu. Ar nemanote, kad nėrėte į kiek nepopuliarius vandenis? Juk konkurencija – didžiulė.
– Manau, jog šiais laikais visur konkurencija begalinė. Žmonės bet kokiais būdais stengiasi veržtis į priekį. Tai desperacija, lėtas savęs naikinimas ir, galiausiai, pametimas. Aš nekovoju ir nekonkuruoju, nes gyvenime darau tai, kas mane įkvepia.
– Ar esate tradicinės, ar aparatinės kosmetologijos šalininkė?
– Tiek tradicinė, tiek aparatinė kosmetologija yra naudingos ir reikalingos. Šiais laikais technologijos pažengusios į priekį, tad kodėl nepasinaudojus naujomis galimybėmis? Svarbiausia mylėti ir rūpintis savimi, skirti sau dėmesio ir rezultatai bus akivaizdūs, gyvenimo kokybė pagerės, dažniau lankys teigiamos mintys. Nes viskas prasideda tik nuo mūsų pačių, nuo to, kaip mes matome ir suvokiame pasaulį.
– O kaip žvelgiate į invazines grožio procedūras?
– Teigiamai, kai reikia išspręsti labai aiškiai matomą problemą. Svarbu nepiktnaudžiauti, nes yra nemažai jaunų, gražių merginų, kurios pakimba ant invazinių procedūrų būdamos maždaug 20-ies. Tai problema, susijusi su priklausomybėmis ir kitais psichologiniais sutrikimais.
Senėjimo procesas prasideda tik apie 25 gyvenimo metus, o pirmosios raukšlelės pradeda aiškiai matytis maždaug 30-ies. Žinoma, visa tai priklauso nuo mūsų genetikos.
– Ar jau turite savo klienčių ratą? Pastebėjau, kad vienas iš jūsų klientų – buvęs mylimasis Aleksandras Pogrebnojus.
– Šiame versle reikia auksinės kantrybės, nes niekas iš karto neįvyksta. Kartais klientams tenka pabūti ir psichologe, išklausyti, paguosti, įkvėpti. Visa tai man yra begalinis malonumas. Jų dėka atrandu visišką pilnatvę ir gyvenimo džiaugsmą.
Kartą pas mane apsilankė ir Aleksandras, minėjo, jog tai jo pirmasis kartas pas kosmetologę ir, tikriausiai, ne paskutinis. Aš stengiuosi sukurti jaukią aurą, kad žmogus pailsėtų, atsigautų, o išėjęs iš kabineto pasijustų lyg ką tik grįžęs iš atostogų.
– Kokias problemas pastebite, kalbant apie Lietuvos moterų grožio puoselėjimą?
– Lietuvos moterys yra vienos gražiausių Europoje. Proporcingo sudėjimo, dailių veido bruožų, šviesia lygia oda, tikros moteriškumo deivės. Tik, manau, kai kurios jų savo natūralų grožį užgožia ryškiu makiažu. Galbūt tai slavų moterų įtaka, taip pat meilės ir dėmesio stoka iš vyrų pusės.
Lietuvės, mano nuomone, yra labai atsidavusios savo meile ir dėmesiu kitiems kitiems, tarsi tikri brangakmeniai ir gali žydėti kaip pačios gražiausios gėlės, jei vyrai išmoks jas gerbti, mylėti ir puoselėti.
– Kokiomis grožio taisyklėmis vadovaujatės ir ar daug dėmesio skiriate savo išvaizdai?
– Mano pagrindinė taisyklė yra būti laiminga. Dirbu su savimi, savo mintimis, stengiuosi įžvelgti gėrį net pačiuose mažiausiuose dalykuose. Pavyzdžiui, dabar man yra didelis džiaugsmas atsibusti ankstų rytą ir niekur neskubant mėgautis kvapniu kavos puodeliu, stebėti pro langą besikeičiančius dangaus paveikslus. Kiek džiaugsmo susikuriu per dieną, vargiai ant pirštų suskaičiuočiau. Svarbu rūpintis tiek savo išore, tiek vidumi.
Pastebiu, kad nuo teigiamų minčių gerėja sveikata, gražėja veido bruožai. Be to, domiuosi sveika mityba, nors leidžiu sau ir šokoladu, ir traškučiais pasilepinti. Žinoma, saikingai. Taip pat vartoju maisto papildą spiruliną, kartais geriu detoksikacines arbatas.
– Ar kada nors esate gavusi auksinį grožio patarimą, įstrigusį jūsų galvoje iki šiol?
– Dažnai skaitau įkvepiančias knygas, taip pat domiuosi sėkmingomis istorijomis, stengiuosi kasdien tobulėti. Visa tai motyvuoja ir suteikia daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Viena patikusių frazių, kuri atspindi mano požiūrį: „Elegancija – kai vidus lygiai toks pat gražus, kaip ir išorė“.
– Šiek tiek sugrįžkime prie jūsų ankstesnės veiklos. Netrukus jums sukaks 30-imt. Ar podiumo modeliai šioje industrijoje turi savo „galiojimo laiką“?
– Modelių pikas yra tarp 16-20 metų, bet, žinoma, galima dirbti ir ilgiau, jei išlaikai standartus atitinkančią figūrą. Šioje veikloje aš jau kaip žuvis vandenyje, gerai išmanau keliamus reikalavimus, taisykles, turiu didelę patirtį. Tik tiek, kad viskam ateina savas laikas.
Buvo momentas, kai pavargau psichologiškai, norėjau kažko naujo, gilesnio. Taip sukūriau šeimą, o dabar kuriu savo asmeninę gerovę. Visi gyvenimo etapai yra savaip žavūs, naudingi, tai – kelias į save. Šiuo metu neturiu didelio entuziazmo modeliavimui, nes gyvenu kitą gyvenimą. Man malonu prisiminti tuos laikus, gal kiek apima nostalgija, tačiau dabar mano prioritetai visai kiti.
– Kaip manote, ar laikotarpis, kurį praleidote dirbdama modeliu, jus pakylėjo aukštyn ir suteikė pasitikėjimo savimi, ar atvirkščiai – smukdė? Vieša paslaptis, kad modeliai turi atitikti tam tikrus, kartais su sveikata prasilenkiančius standartus. Savęs ribojimas turėjo būti kasdienybė.
– Modelio darbas man išskleidė sparnus. Mokykloje buvau pilka pelytė, kol vieną dieną tapau gulbe ir atrodė, tarsi visas pasaulis man buvo po kojomis. Tai tarsi kiekvienos mergaitės svajonė, už kurios išsipildymą esu dėkinga likimui.
Dar būdama maža gyvenau savarankišką gyvenimą, turėjau elgtis atsakingai ir mąstyti kaip suaugęs žmogus. Kelionės po pasaulį, darbas mados industrijoje man suteikė neįkainojamą patirtį. Tik mano charakteris ne toks, kuris paklustų taisyklėms.
Paauglės psichika labai pažeidžiama, modelių agentūrose merginoms buvo kalama į galvą, jog turi laikytis dietų, privalo siekti aukštumų bet kokia kaina, neatsižvelgiant į sveikatą. Matydavau, kaip jaunos mergaitės krenta kaip lapai nuo išsekimo. O juk tai būsimos mamos, kurios dar bręsta, formuojasi. Todėl nepaklusau šiai psichozei, tiesiog plaukiau pasroviui, nes žinojau, kad su manimi viskas yra gerai.
– Vis garsiau kalbama apie įvairovę modelių pasaulyje, tačiau panašu, kad tai dažnu atveju galioja tik fotosesijoms, o ne podiumo madai. Ar sutinkate? O galbūt pastebite pokyčius?
– Įvairovė modelių pasaulyje yra būtina. Kuo keistesnė, įdomesnė mergina, tuo didesnė sėkmė jos laukia. Grožio savoka yra plati, nereikia vaikytis madų, verčiau išlikti savimi. Koks nors mūsų kompleksas gali tapti dizainerių įkvėpimu, pasaulinio lygio atradimu. Todėl mylėkime save ir kitus tokius, kokie esame ir nepasiduokime spaudimui. Tik mes patys esame savo gyvenimo kalviai, niekas neturi teisės kištis į mūsų gyvenimą ir diktuoti savas taisykles.
