aA
Verslo konsultantas ir Mados verslo instituto bendrakūrėjis Arnoldas Remeika, paklaustas, kaip vertina vyrų mados padėtį Lietuvoje, paguodos žodžių perdėm nežarsto. Kol moterys džiaugiasi plačiu drabužių asortimentų parduotuvėse, vyrams galimybių padoriai apsipirkti mūsų šalyje praktiškai nėra.
Arnoldas Remeika

Kartu su mados ekspertu kalbėjomės apie didžiausias vyrų mados problemas Lietuvoje, didėjantį vartotojų sąmoningumą ir poreikius bei naujausią, iš poreikio gimusią ir išskirtinai vyrams sukurtą paltų kolekciją.

– Kalbėdami apie madą dažnai sąmoningai arba nesąmoningai susifokusuojame ties moterų įvaizdžiu, vyrai lieka antrame plane. Kaip manai, kodėl mados industrijoje vyrai yra tarsi atsarginiai žaidėjai? O gal ši problema opi atrodo tik Lietuvoje?

– Labai geras ir savalaikis klausimas! Taip buvo daugelį metų – vyrai mados ir grožio produktų vartodavo nepalyginamai mažiau nei moterys, net ne kelis, o keliolika kartų mažiau, ir taip buvo ne tik Lietuvoje, kur vyrui puoštis, jau nekalbant apie kosmetikos naudojimą, visais laikais buvo lyg ir nederama.

Tačiau pastaraisiais metais atsitiko įdomus dalykas: moterys, kurios visais laikais vartodavo itin daug mados ir dar daugiau grožio produktų, staiga ėmė viso šio gėrio vartoti pastebimai mažiau, ir ši tendencija tik stiprėja. Visų pirma tai susiję su teisingu smegenų plovimu, kuris yra užvaldęs pasaulį, – vartokime mažiau, galvokime, ką perkame, rūpinkimės savimi, aplinka, Žeme. Todėl ir drabužių perkama kur kas mažiau, atsigręžiama į kokybę, natūralumą, tvarumą.

Tas pats ir su grožio produktais – kuo mažiau aerozolių, kuo mažiau sintetinių komponentų, kuo daugiau natūralių priemonių arba visiškas kosmetikos ir parfumerijos atsisakymas. O juk pramonė užkurta, šimtai tūkstančių darbo vietų sukurta, visiems reikia darbo, verslininkams reikia pelno...

Todėl prieš gerus penketą metų rinkodaros specialistų pagalba imtasi pusiau dirbtinai auginti naująją vartotojų armiją – vyrų segmentą. Dar visai neseniai vartojome tokius terminus kaip „metroseksualas“ – vyras, kuris labai rūpinasi savimi. Dabar jau gyvename „postmetroseksualų“ eroje, kai rūpinimasis savimi, savo higiena, išvaizda ir įvaizdžiu yra normalus, o ne išskirtinis, atskiro pavadinimo reikalaujantis fenomenas.

Vyrai ir Lietuvoje jau naudoja ne tik dezodorantą ir plaukų gelį, bet ir kremus, serumus, barzdos aliejus ir kitas priemones. Nieko nebestebina pas barzdaskutį, manikiūro specialistą ar į masažo saloną keliaujantis vyras. Taigi, galima teigti, kad požiūris į save ir į vyriškumo sampratą keičiasi ir Lietuvoje.

Tik kalbant apie mados vartojimą vis dar viskas ne taip sklandžiai – esame neryžtingi, konservatyvūs, paisantys aplinkinių nuomonės, įsidrąsiname tik tada, kai su kuodeliais ir barzdomis vaikšto bent keli laiptinės kaimynai. Matyt, ilgi okupacijos, cenzūros ir visuomenės vienodinimo dešimtmečiai nepraėjo be pėdsako. Jaunoji karta auga jau visai kitokia, ir madą jie vartos kitaip, tik kol kas dažnai dar neturi finansinių galimybių pirkti ką nors kitko nei greitąją madą.

– Vyrų mada Lietuvoje ir užsienyje – kokius esminius skirtumus ir problemas galime įžvelgti?

– Esminis skirtumas toks – Lietuvoje vyrų mados tiesiog nėra. Gerai, gal kiek per kategoriškai pareiškiau, bet noriu pabrėžti – situacija tiesiog nelyginama su užsieniu. Daugelis mados prekės ženklų, kurie užsienyje turi ir moterų, ir vyrų linijų, Lietuvoje pristato tik moterims skirtą produkciją. Matyt, vyrų klientūros potencialas neatrodo pakankamas. Panašiai elgiasi ir vietiniai dizaineriai bei prekės ženklai – net ir tie, kurie vyrų linijų turėjo, nusprendė jų nebetęsti, nes pardavimas, švelniai tariant, nedžiugina. Jeigu vyrams skirtų produktų parduotuvėje ir yra, tai beveik visada bus gerokai mažesnis skyrius, o daugeliu atvejų jiems tebus skirtas vienas tolimiausias kampas.

Kokią įžvelgiu problemą? Mūsų rinka per maža, per sekli, per konservatyvi. Mąstysenos pokyčiai vyksta ne taip greitai, kaip norėtume, nors džiugu, kad jie apskritai vyksta. Juk prieš dešimt metų niekas negalėjo nė numanyti, kad vyrai, ir ne tik hipsteriai, bet ir tie, kurie vairuoja BMW, prie vasaros avalynės dėvės pėdutes, kurios dar visai neseniai buvo grynai moteriškas garderobo atributas. O juk dėvi, ir masiškai! Tačiau tokio mentaliteto poslinkio dar nepakanka – verslininkai nenori rizikuoti ir avansu tikėtis, kad vyrai mažiau įprastus mados produktus išpirks. Vien laisvesnio mąstymo ir jaunesnio pirkėjo neužtenka, kad verslo aparatas užsisuktų.

Kalbant apie mokią auditoriją, ji labai konservatyvi, renkasi tik formalius, verslo klasės ir sportinio laisvalaikio drabužius – viduriuko, to galbūt kažkiek madingesnio drabužio, jiems nelabai reikia. O tie, kuriems reikia, paprastai įsigyja užsienyje arba internetu iš tarptautinių elektroninių parduotuvių.

Negalvokime, kad užsienyje yra stipriai kitaip. Aišku, Vakarų Europoje vyrai laisvesni, puoštis daugelyje valstybių – pavyzdžiui, Italijoje ar Ispanijoje – berniukus moko nuo mažens, tai yra jų kultūros dalis. Jie neaugo represinėje santvarkoje, kai išsiskirti, būti kitokiam buvo nevalia. Tačiau ir jie atsargiau vartoja mados, o ypač – grožio, produktus. Nors, kaip ir minėjau, situacija keičiasi – verslas turi strategiją, kaip vyrus įtikinti, kad pirkti mados ir grožio produktus ne tik galima, bet ir būtina.

Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį Prancūzijoje vyriškos kosmetikos liniją išleidęs garsus dizaineris Jeanas Paulas Gaultier'as neliko patenkintas pardavimu – vyrai makiažo pagrindą ir kitas priemones pirko vangiai. O štai visai neseniai analogišką liniją paleidę mados namai „Chanel“ džiaugiasi – kreminę pudrą ir antakių pieštuką vyrai jau perka, ir ne tik homoseksualai, kaip galėtų pamanyti daugelis. Taigi, laikai keičiasi visur, tik pas mus esminio lūžio dar gali tekti palaukti.

– Hipotetiškai (arba ne) – kokių žingsnių turėtume imtis, kad situacija su vyrų mada Lietuvoje iš esmės keistųsi? Ar turėtume skatinti lietuviškus prekių ženklus plėsti asortimentą vyrams, o galbūt reikėtų sudaryti tinkamą klimatą, kad į Lietuvą norėtų „ateiti“ tarptautiniai prekių ženklai?

– Nepradžiuginsiu. Pagalvokime – kam lietuviškam prekės ženklui pateikti vyrišką asortimentą, jeigu sezono pabaigoje visus šiuos daiktus reikės parduoti su milžiniška nuolaida tiems, kurie tik tada galės juos įpirkti? Brandesni pirkėjai, kurie gali sau leisti įpirkti, kaip ir minėjau, retai į madingus produktus dairosi.

Piginti produkto, kad jis taptų prieinamas ir mažesnes pajamas turinčiam jaunesniam vartotojui, nėra galimybių – pirmiausia, dėl mažų kiekių labai brangi tokių daiktų gamyba, be to, vyrai labai jautrūs kokybei, tad mažinti savikainą pigesnių audinių sąskaita nėra išmintinga. Taigi lietuviški prekių ženklai priima nedžiuginantį sprendimą – visai neturėti produktų vyrams, nes tai yra labai problemiškas segmentas.

Tarptautiniams ženklams kol kas Lietuvoje taip pat nėra ką veikti. Taip, klasikinius, mažiau senstančio stiliaus drabužius verslo vyrui parduodantys ženklai nesiskundžia – rimtam vyrui neišvengiamai reikės ir kostiumo, ir palto, ir klasikinių batų. Tačiau madingų, pasaulyje populiarių premium ir aukštesnės klasės ženklų asortimentas Lietuvoje kol kas pritaikytas išskirtinai moterims.

Nesiginčiju – greitosios mados daug ir vyrams, ir aš džiaugiuosi, kad jaunimas naudojasi greitosios mados teikiamomis galimybėmis nebrangiai ir madingai apsirengti, nes prisimenu ir pats turėdavęs lygiai tokį patį norą. Tačiau vyrams per trisdešimt galimybių nenuobodžiai apsirengti jau mažiau, reikia dėti daugiau pastangų rasti sau tinkamą – ne tik madingą, įdomesnį, bet ir kokybiškesnį, ilgiau tarnausiantį – drabužį. Juk su metais keičiasi ir mūsų reikalavimai kokybei, esame labiau linkę brangiau mokėti už ilgiau mus džiuginantį rūbą. Tik ne visi pasiruošę atverti pinigines tokiems puikiems prekės ženklams kaip „Hugo Boss“, „Ermenegildo Zegna“ ar „Armani“, o to tarpinio varianto – pigesnio ir vis dar kokybiško – tiesiog nėra. Arba jo reikia ieškoti su žiburiu.

Tačiau nenoriu skambėti visai pesimistiškai – viskas bus gerai, tik dar reikia palaukti. Kai būsime pasiruošę pirkti tam tikrus produktus, dar daugiau keliausime, plėsime akiratį ir laisvėsime, ir tie tarptautiniai ženklai „ateis“, ir vietos dizaineriai supras, kad jau laikas kurti ir vyrams. Juk ir ką tik Vilniuje duris atvėrusio madingo tarptautinio prekės ženklo COS laukėme kelerius metus, pagaliau jis čia, ir vyrams skirta salė ne tokia maža – turbūt tai irgi geras ženklas.

O kad būtų dar drąsiau, noriu mūsų vyrus pagirti, ir tai ne tik mano, bet ir į Lietuvą atvykstančių mano svečių, pavyzdžiui, į Mados verslo instituto mokymus iš kitų šalių atskrendančių mados ekspertų, nuomonė: ne tik mūsų moterys, bet ir vyrai turi gerą skonį ir moka stilingai rengtis. Tik gal mūsų kiek slegiantis klimatas, niūresnis aplinkos koloritas, o taip pat ir mūsų introvertiškas būdas vis dar lemia tai, kad renkamės saugesnius derinius, ramesnių spalvų, minimalistinių siluetų, dažnai juodus drabužius. Aišku, kalbu apie didmiesčius. Mažesniuose miestuose situacija prastesnė, ten ribotos galimybės tiek įdomesnį drabužį įsigyti, tiek jį dėvėti – mažiau progų, o ir visuomenės nuostatos kur kas konservatyvesnės.

– Ką tik pristatei kartu su „InAvati“ prekės ženklu kurtą vyriškų paltų mini kolekciją. Kūrybinis bendradarbiavimas gimė iš asmeninio poreikio?

– Moteriškais paltais garsėjantis prekės ženklas jau seniai norėjo išbandyti jėgas vyrų segmente, ir jų pasiūlymas kartu sukurti vyrams skirtą riboto leidimo paltų mini kolekciją mane labai pradžiugino. Neslėpsiu – pirmą kartą kūrimo procese dalyvavau nuo pat pradžių, kartu su prekės ženklo kūrybine komanda sprendėme, kokių paltų Lietuvos vyrui šiandien reikia labiausiai, kartu kūrėme dizainą, galvojome apie funkcionalius sprendimus, rinkome tinkamiausius audinius. Ši kūrybinė partnerystė brandi, jai skirta daug minčių ir laiko, man dėl jos ramu.

Kalbant apie poreikį, paltas yra fundamentalus, vienas esminių ne tik moters, bet ir vyro – ir ypač vyro – garderobo atributas, tačiau dažnas Lietuvos vyras paltą iškeičia į striukę. Ir visai be reikalo, nes paltas taip pat gali būti universalus, derinamas su skirtingais įvaizdžiais. Net ir klasikinis paltas šiandien, kai drabužių derinimas paiso vis mažiau taisyklių, gali būti dėvimas ir su formalaus stiliaus drabužiais, ir su laisvalaikio drabužiais, sportine avalyne. Pats taip dėviu, paltą turiu tikrai ne vieną, ne du ir ne tris – skirtingų spalvų ir šiltumo.

Nuolat girdėdavau aplinkinių vyrų nusiskundimus, kad paltą gali rinktis tik arba iš labai brangių parduotuvių, arba jau iš greitosios mados asortimento – esą aukso vidurio, kai paltas yra kokybiškas ir vis dar sąlyginai nebrangus, tiesiog nėra. Todėl, kai prekės ženklas kreipėsi su pasiūlymu, manęs ilgai įkalbinėti nereikėjo – jau žinojau, kokį produktą siūlysime rinkai.

– Ar išlaikėte adekvatų kokybės ir kainos santykį? Kuo dar ypatingi kolekcijos modeliai?

– Tikrai taip, rinkai siūlome aukštos kokybės, premium klasės produktą, kurį gamina ilgametę patirtį paltų segmente turintis ženklas, už kainą, kuri mažiausiai dukart žemesnė už analogiškos kokybės produktą siūlančius tarptautinius prekės ženklus. Tai yra sprendimas tiems, kurie tokio produkto Lietuvos parduotuvėse nerado, nes jo ten tiesiog nėra.

Norėjau, kad visi trys modeliai (su spalvinėmis ir pašiltinimo versijomis paltų yra šeši) būtų klasikinių, iš mados neišeinančių siluetų – tokie, kuriuos galima dėvėti ne vienus metus. Tai nėra madingas daiktas, nes pats puikiai žinau, kad tokio produkto Lietuvai kol kas nereikia, o ir madingas paltas, mano galva, yra švaistymas, nes po vieno ar dviejų sezonų būtų tekę pirkti kitą, dar madingesnį.

Tačiau klasikiniai modeliai nereiškia, kad paltai yra nuobodūs, – juos pagyvinome detalėmis: prie specialiai kurtos oranžinės etiketės derančiais vidiniais tos pačios spalvos apsiuvais, apykaklės vidinės pusės siuvinėjimais tuo pačiu oranžiniu siūlu, tik gerai įsižiūrėjus matomais kitos spalvos audinio įdurais išorinėje palto pusėje.

Taigi, produktas pritaikytas mums, Lietuvos vyrams, kurie mėgsta ramesnį dizainą ir maksimalų funkcionalumą, bet jau pasiruošę bent šiokiems tokiems eksperimentams. Beje, du paltai pašiltinti šimtaprocente kupranugarių vilna – čia tam atvejui, jeigu ruduo ir žiema nedžiugins šiluma, kaip ir prognozuojama.

Kolekciją pavadinome „Essentials“ (liet. „Būtiniausieji“), nes paltai skirti dėvėti skirtingomis progomis ir skirtingu oru, bet sumanyti papildyti vieno ir to paties vyro garderobą. Visi žinome, kad yra trys klasikiniai vyriško palto modeliai – trumpesnis dvieilis (angl. peacoat), ilgesnis vieneilis (angl. overcoat) ir šiltesnis paltas-striukė (angl. parka coat).

Turėdamas šių trijų modelių klasikinius paltus vyras yra apsirūpinęs visais gyvenimo atvejais ir prisitaikęs prie įvairių orų – taip turint vos tris paltus išsprendžiama daugeliui vyrų opi dilema, kokius viršutinius drabužius pasirinkti rudenį ir žiemą. Būtent tokia logika kurdami šiuos paltus ir vadovavomės. Tikiu, kad kokybiškas klasikinio silueto paltas su nedideliais dizaino ir funkciniais triukais – tai tinkama investicija, kuri atsiperka, ir ne tik komfortu, bet ir komplimentais.

– Jei ši kolekcija taps komerciškai sėkminga, ar tai galėtų būti atspirties taškas toliau kurti vyriškus drabužius?

– Taip, tokių minčių tikrai yra. Jaučiu, kad, daug metų dirbęs kitoje barikadų pusėje, pats kitų sukurtus produktus siūlęs Lietuvos ir užsienio rinkoms ir mokęs kitus, kaip ir kam sukurtą produktą parduoti, esu ir pats pasiruošęs užsiimti produktų kūrimu ir vystymu. Natūralu, kad norėčiau koncentruotis į vyrų auditoriją, nes manau, kad jos poreikius ir lūkesčius suprantu ir žinau pakankamai tiksliai. Po žiemos ateis pavasaris ir vasara, o tada vyrams galbūt galėsime pasiūlyti kitų viršutinių rūbų, kurie, atšilus orams, pakeis paltus.

Turiu minčių ir dėl kitų kūrybinių projektų. Tvirtai žinau vieną: ar kursiu paltą, ar kelnes, ar marškinėlius, tai visada bus kokybiškas, klasikinio silueto, lengvai prie turimo garderobo derinamas drabužis su mažyčiu „tvistu“, kurį būtinai įvertins tie, kas turi gerą skonį.

– Esi Klaipėdos mados savaitės metu vyksiančio mados forumo prodiuseris. Kodėl manai, kad reikia papildomo švietimo apie mados pramonę? Turbūt forumo metu kalba eis ir apie vyrų madą bei jos situaciją Lietuvoje?

– Jau ne pirmus metus užsiimu žinių apie tai, kaip veikia mados pramonė, skleidimu tiek tarp mados verslo profesionalų, tiek tarp mėgėjų. Mados verslininkams, turintiems savo prekės ženklus ir norintiems juos sėkmingai auginti, su Londone gyvenančia mados eksperte Ieva Zubavičiūte Vilniuje organizuojame mokymus – Mados verslo institutą. Jame dėsto ir savo patirtimi mados versle dalijasi didžiausi mados autoritetai iš užsienio ir Lietuvos. Šį sezoną kalba eis apie mados verslą internete – kaip vystyti el. komerciją, kaip dirbti su socialiniais tinklais, kaip naudoti skaitmeninės rinkodaros priemones.

Tačiau mano asmeninis projektas „Suprasti madą“ yra skirtas ir platesnei auditorijai informuoti apie tai, kas gi ta mada ir kaip ji veikia. Pernai darėme didžiulį renginių ciklą, kuriame apsilankė per 250 mada nesidominčių žmonių. Kalbėjome apie mados dabartį, jos ateitį, vartojimą, nematomą mados verslo pusę. Šią temą šiemet pratęsime ir Klaipėdoje, mano gimtajame mieste, kur jau antrus metus iš eilės sutikau surengti mados forumą. Tai yra renginys, skirtas mums visiems sužinoti apie tai, kaip šiandien veikia mada ir ko iš jos tikėtis ateityje. Laukiami visi, nepriklausomai nuo to, dirbate mados pramonėje ar tiesiog laisvalaikiu ja domitės.

Be abejo, kalbėti apie mados ateitį ir nekalbėti apie vyrišką madą būtų neteisinga, juolab kad, kaip ir minėjau, tai yra augantis vartotojų segmentas, kuris, sako analitikai, netolimoje ateityje augs dar sparčiau. Be kitų kviestinių lektorių, pranešimą apie vyrų mados situaciją skaitys mados žinovė, mados tendencijų prognozuotoja ir kasmetinės Vyrų mados savaitės Lietuvoje organizatorė Marija Palaikytė. Jos tema kaip tik ir pavadinta „Vyrų mada kaip sparčiausiai augantis pramonės segmentas. Nuo sociokultūrinio perversmo iki ryškiausių mados pramonės pokyčių prognozės.“

Miglės Golubickaitės nuotraukos

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.7273

Prezidentas su pirmąja ponia lankosi Japonijoje: įvertinkite įvaizdžio pasirinkimą išskirtine proga (603)

Spalio 21-24 dienomis prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene...

Ši prancūzė – tikra mūsų laikų stiliaus ikona, iš kurios yra ko pasimokyti (30)

Nuo 2010 m. savo mados tinklaraštį „Over the Rainbow“ rašanti prancūzų ir britų kilmės...

Stilistė palygino pigius ir brangius drabužius – atrodo taip pat, o kainos skiriasi dešimtis kartų (54)

Žinomas prekinis ženklas – tai tik žmogaus puikybės ženklas ar, vis dėlto, nepriekaištinga...

Medikai – ne tik su baltais chalatais. Kuo paprastą dieną puošiasi tie, kurie saugo mūsų gyvybes (71)

DELFI Stiliaus projektas „Penktadienio aprangos kodas“ sugrįžta! Šį kartą vykome...

Dizainerė Aida Milašiūtė: kokybiški ir gerai apgalvoti pirkiniai tampa investicija (2)

Ketvirtadienio vakarą, Vilniuje, mados mylėtojams buvo pristatyta nauja dizainerės Aidos...

Top naujienos

Iš Alytaus mero – nerimą keliančios žinios: mūsų vyrai po truputį krenta (66)

Alytaus meras Nerijus Cesiulis ir toliau aktyviai informuoja žmones apie situaciją gaisro...

Po slapto STT tyrimo – kaltinimai garsiam verslininkui: dovanų maišelyje – butelis alkoholinio gėrimo ir vokelis (53)

Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų bendrovių grupės „ Transekspedicija “ generalinis...

Skvernelis: aš esu priešlaikinių rinkimų šalininkas (119)

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja trys ugniagesių gelbėtojų grandys – vieni pavaldūs...

Kelionė į Keniją šeimai neapsiėjo be nuotykių: batai iš padangų, akistata su medžiojančia liūte ir pasikeitęs vaikų elgesys (13)

Jei dar visai neseniai motinystė siejosi su dvejų metų namų rutina, tai šiandien vis daugiau...

JAV bombonešių skrydžiai virš Lietuvos ir Estijos: šį kartą rusams paspendė ir spąstus (467)

Trečiadienio popietę virš Lietuvos jau antrą kartą šiais metais pasirodė JAV strateginis...

Dar viena pergalė: pajėgų kroatą palaužęs Maslobojevas užsitikrino pasaulio čempionato medalį (15)

Savo pergalingą žygį WAKO pasaulio kikbokso čempionate Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) pratęsė...

Užkalnis. Ši vyriausybė klyno nesugebėtų užsisegti (321)

Žiūrim, ką turim. Alytuje tai dega, tai smilksta, tai rūksta senos padangos, gyventojai...

Mantas Stonkus paviešino savo susirašinėjimą su Alytaus meru: jis galėtų būti neblogas komikas (58)

Praėjusią savaitę vienoje Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras tapo rimta...

Vyras jaučiasi atsidūręs kvailio vietoje: bandė guosti išsiskyrusią draugę, bet jos lūkesčiai tik augo (4)

Taip jau nutiko, kad susipažinau su moterimi, kuri jau turi vaiką iš ankstesnių santykių. Iš...

ES narės pritarė siūlymui atidėti „Brexit“ (38)

Europos Sąjungos narės trečiadienį iš principo pritarė siūlymui atidėti Didžiosios...