„Jei išleidžiu uždirbtus pinigus, pagalvoju, kur, nes investuoju į tą verslą, kūrėją, gamintoją, prekę ar paslaugą, žmogų, kuris ją atlieka – prisidedu prie jo veiklos vystymo. Užtat garsiai sakau, kad mums turėtų rūpėti pirkti Lietuvoje kurtus produktus“, – palaikyti vietos verslą ragina lietuviško dizaino namų Locals.lt įkūrėja Inga Ramonienė.
Prisitaikyti prie situacijos
Parfumerijos ženklo „FUMparFUM“ įkūrėjas Aistis Mickevičius sako, kad karantino savaitėmis mintis, jog teks nutraukti veiklą, aplankiusi nebuvo, nes visąlaik stengiasi optimistiškai žvelgti į priekį: „Žinau, kad tik savo jėgomis, pasitikėdamas savimi – ar sunkmetis, ar geras laikas, – plauksiu ir išplauksiu. Šia prasme esu plaukikas, nors vandenyje plaukti nemoku. Mes esame palyginti dėkingoje situacijoje, nes kvapų ženklų Lietuvoje daug nėra – tikrai ne tiek, kiek, pavyzdžiui, drabužių ar aksesuarų.
Kažkada Paryžiuje dalyvavau seminare, kur buvo kalbama apie pasaulines krizes ir kaip tai paveikia prabangos prekių ženklus, o kvepalai, parfumerija priskiriami jiems. Ten buvo pasakyta mintis, kad būtent prabangos prekių gamintojai per visokius kataklizmu nukenčia ne tiek stipriai kiek kiti, nes žmonės jų produkciją daugiau ar mažiau perka visada – yra tokių, kurie net ir sunkmečiais neatsisako komforto ir malonumų.“
Turime palaikyti savus – vieni iš kitų pirkti, padėti ir bendromis jėgomis skatinti kokybišką vartojimą, nes be jo ekonomika stovi. Jei nieko nepirksime, atsidursime dykvietėje“.
Teko greitai keistis
Populiaraus drabužių prekės ženklo „unlabel“ įkūrėja Ina Gaižauskienė pasakoja, jog pasaulį sukausčiusi pandemiją ir ją privertė skubiai keisti darbo modelį.
„Iš pradžių atrodė, kad visa tai nepadarys jokios įtakos verslui, bet, pasirodo, visi esame susieti įvairiausiais ryšiais. Tarkim, didžioji dalis audinių gamintojų – Italijoje. Prekyba vyksta ir Lietuvoje, ir užsienyje – vienose šalyse situacija vienokia, kitur – kitokia, turi kiekvienu atveju atskirai derintis, prisitaikyti. Kaip tik ne per seniausiai buvome sukūrę internetinį puslapį, jį, aišku, dar tobulinome, bet prekyba per karantiną vyko tik internetu. Ir elektroninė prekyba tik stiprės. Vieni užsakovai – showroom Italijoje ateityje prašo siųsti kiekvieno daikto video: klientams pateiks drabužio nuotraukas ir jį vilkinčio modelio filmuotą vaizdą. Panašiai vyko ir anksčiau, bet dabartinė situacija dar stipriau pastūmė į skaitmeną“.
Prekės ženklas gyvuoja nuo 2012-ųjų, per tą laiką buvo visokių krizelių, bet dabartinis išbandymas – didžiausias. „Tai – ne krizė, o absoliutus persiorientavimas. Dirbti gali ir toliau, tik turi daryti viską kitaip. Iš kur imsi žaliavas, kaip darysi kolekcijas, kur ir kaip jas rodysi, kokiais kanalais parduosi? Ir anksčiau nebuvome masiniai gamintojai, bet dabar kolekcijos labiau apgalvotos, mažesnės, viskas labiau išgryninta, lėčiau. Norisi mažiau, bet gerų daiktų. Mažiau yra daugiau – senas pasakymas dabar tikrai tinka“, – šypsosi Ina Gaižauskienė.
Savų palaikymas ir solidarumas šiandien jai atrodo itin svarbus: „Labai geras pavyzdys – Danija. Šalyje yra daug vietinių brendų, jie palaiko savus, pirmumą teikia vietiniams, todėl iš šono papulti į jų rinką ganėtinai sudėtinga. Aš – už tokį žmonių pasirinkimą.“ Anot Inos, rinktis Lietuvoje pagamintą prekę galėtų skatinti ir etiniai motyvai. Jai teko lankytis fabrikuose Azijoje, kur žmonės dirba už grašius vergiškomis sąlygomis. Darbo aplinkos ir atlyginimų mūsų siuvyklose su tuo nepalyginsi, tad tai taip pat galėtų būti moralinis motyvas rinktis čia pat gamintą prekę.
Be bangų vandens stiklinėje
Kadangi drabužiai siuvami Vilniuje ir aplink, per karantiną gamyba nebuvo visiškai sustojusi. Kaip ir kito žinomo drabužių prekės ženklo „Undress“. „Gamyba vyksta keliose nedidelėse Vilniaus siuvyklose. Visi bendromis jėgomis išsilaikėme. Visiems srautai sumažėjo, bet tikrai nemirštame“, – šypteli prekės ženklo įkūrėja Ana Savicka ir priduria, jog laiką, kuomet gyva prekyba buvo visiškai sustojusi, ji ištvėrė lengviau nei kiti, nes turi neblogai išvystytą elektroninę parduotuvę, laiku investavo į jos reklamą: „Žinoma, buvo didesnių tikslų ir noro nuveikti daugiau, jei ne karantinas.“
Prie mažo savo verslo vairo Ana stovi viena, užtat iki šiol nematė priežasčių atidaryti fizinę parduotuvę. Per karantiną kalbėdama su tokias turinčiais, kurie privalėjo išlaikyti nenaudojamas patalpas, darbuotojus, jautė didelę užuojautą. „Supratau, kad net jei karantinas truktų metus, kaip nors ištverčiau, – pasakoja kūrėja. – Italijoje užsidarė fabrikai, todėl prie kiekvienos suknelės pridėjau paaiškinimą, jog dėl COVID-19 situacijos vėluoja audiniai. Klientai užsisakydavo ir sutikdavo laukti neribotą laiką, kol daiktai bus pagaminti. Man patiko jų sąmoningumas – niekas nekėlė bangų vandens stiklinėje. Gegužės 3-iąją fabrikai atsidarė ir ledai pajudėjo. Pirmą kartą paleidau kapsulinę vestuvinių suknelių kolekciją, šią savaitę jau kreipėsi daug nuotakų.“
Gerą nuotaiką karantino metu jai palaikė ir ištikimų klientų solidarumas. „Buvo žmonių, kurie sakė: baigsis karantinas, iškart ateisiu, pirksiu, nes žinau, kad jums, mažiukams, sunkiau. Kita klientė nusipirko suknelę, išvyko karantinuotis kitur, norėjau siųsti drabužį – sakė, kad neskubu, atsiims vėliau. Jai labiau nei suknelės norėjosi paremti mane – sudėtingu metu ją nupirkti. Man keista, kai atsiradę lietuviški prekės ženklai mėgsta sakyti, kad jie kuria užsieniui. Savo rinkoje, man atrodo, lengviau: sava kalba, mentalitetas, emocinis pajutimas labai panašus. O kiekvienoje užsienio šalyje yra daug savų žaidėjų“, – pripažįsta Ana Savicka.
Ties būvio riba
„Karantino pasekmes jausime truputį ilgiau – viskas nesibaigė su ta diena, kai buvo leista dirbti prekybos vietoms, – sako vienas kvapų namų „Smells Like Spells“ įkūrėjų Vilius Malinauskas, žvakėmis, namų kvapais prekiaujantis ir internetu, ir studijoje Vilniaus Senamiestyje ar kituose prekybos taškuose. – Žmonės yra įbauginti. Nors viruso atvejų mažėja, jų gatvėse vis dar nedaug. O ką sakyti apie turistų srautą – jo neliko. Ir neaišku, kada ir kaip jis atsinaujins. Užsienio rinkos po truputėlį atsigauna, bet – labai lėtai. Jungtinės Valstijos dar nežinia kada atsities. Tai, žinoma, nėra mirtis, bet situacija neįprasta. Stengsimės nedingti iš Lietuvos ir užsienio rinkos, bet šįmet tokios plėtros, kokia buvo planuojama, jau nebus padaryta. Viskas liks pakibę ties būvio (nepatinka man žodis „išlikimas“) riba.“
Prekės ženklas medžiagas gamybai vežasi iš užsienio – Lietuvoje jiems tiekėjų tiesiog nėra. „Pasaulis visiškai nesustojo, nepakibo ore, o žmogus – toks padaras, kuris visada ras būdą, kaip išgyventi ir veikti esamomis sąlygomis. Bet jau matome – brangsta produktai, transportas, nes pristatyti viską tapo sunkiau“, – problemas vardija Vilius. Nuotaiką kelia suaktyvėjusi prekyba internetu, bet tai, anot jo, niekada nepakeis tiesioginio bendravimo: „Mes juk prekiaujame aromatais ir visokiais magiškais kvapais, žvakėmis. Pirkti juos online renkasi arba tie, kurie žino konkretų kvapą, arba tie, kurie nebijo rizikuoti. Seni klientai arba, kaip vadiname, mūsų mylimos raganos, jei jau negali pačios ateiti, perka internetu. Bet tai nekompensuos srauto, kuris būdavo.“
