Stilistės, koloristės, kurių kanalus prenumeruoju „Youtube“, seku paskyras socialiniuose tinkluose, visos sutartinai tvirtina – gamta neapsirinka, natūrali plaukų spalva žmogui negali netikti. Vis dėlto grįžus prie savo plaukų spalvos atrodė, kad kažko trūksta – dažnai atrodydavau blankiai, išblyškusi, ypač jei vilkėdavau juodą palaidinę, švarkelį (nors, sakoma, kad juoda tinka visiems?), mėgindavau tai kompensuoti ryškiau pasidažydama akis ar lūpas, įsiverdama didesnius, spalvingesnius auskarus... Periodiškai ieškodama stiliaus patarimų „YouTube“ aptikau fantastiškos kanadietės kanalą – ši koloristė labai korektiškai ir įdomiai analizuoja garsių renginių – Kanų kino festivalio ir pan., svečių aprangą būtent iš spalvinės analizės pusės, taip pat pateikia patarimų apie spalvas. Jau buvau girdėjusi apie keturis spalvinius tipus, kai žmogus priskiriamas vienam iš keturių metų laikų – pavasario, vasaros, rudens ir žiemos tipui, bet ši kanadietė skirstė dar smulkiau – kiekvieną iš keturių tipų dalijo į dar tris potipius, pvz., pavasaris gali būti tikras pavasaris, ryškus pavasaris ir švelnus pavasaris. Pamaniau, kad pagal savo prigimtinius išvaizdos parametrus (gana šviesi oda, šviesios akys, plaukai vidutinio šviesumo) tikrai nebūsiu nei joks ruduo, nei jokia žiema, ir nusprendžiau – greičiausiai esu vasara, t. y. šaltas tipas. Nusipirkau minėtos stilistės elektroninės knygos dalį apie tris vasaros potipius (jie šalti, tiesiog skiriasi spalvų ryškumas, intensyvumas) ir, remdamasi aprašymais apie bruožus, apie charakterio ypatumus ir pan. ėmiau analizuoti, kuris iš jų esu. Vieną dieną atrodė – vienas, kitą dieną – kitas potipis... Įsigijau kelias palaidines, suknelę, bet nesijaučiau visiškai patenkinta.
