Augustė Barbora socialiniuose tinkluose yra geriau žinoma „Dressed Herring“ vardu. Merginos aistra – dėvėtų drabužių prikėlimas naujam gyvenimui. Atrasti lobiai puošia ne tik pačią Augustę, bet ir tapo tvaraus verslo dalimi, rašoma „Samsung“ pranešime žiniasklaidai.
„Būdama mokinė. norėjau rengtis stilingai ir įvairiai, tačiau kišenėse švilpė vėjai. Su klasės draugėmis pradėjau lankytis dėvėtų drabužių parduotuvėse, kur nustebino didelė stilingų, net naujų drabužių pasiūla. Rastais drabužiais puošdavausi į mokyklą, o pabodusius išsimainydavau per drabužių platformą internete.
Kai mainytis nusibodo, sumaniau, kad rastus gražius drabužius galima parduoti bei taip užsidirbti pinigų pramogoms. Ši veikla šildė ne tik mokyklinę, bet ir studentišką kišenę“, – savo pirmaisiais žingsniai dalijasi Augustė.
Mėgstamiausia darbo užduotis – komandiruotės po Lietuvą
Augustė dėvėtų drabužių ieško ne tik Kaune, jos tikslas – visa Lietuva. Prieš kiekvieną naują kelionę ji susidaro maršrutus po nematytus miestelius ar kaimelius ir bando atrasti stilingiausius taškus. Tokios komandiruotės – tai ne tik galimybė aplankyti autentiškas dėvėtų drabužių parduotuves, bet ir pamatyti gimtinę.
„Labai myliu nuostabų Lietuvos kraštovaizdį, tad šios kelionės – atgaiva sielai. Kelionėse sutinku įvairaus tipo žmonių. Tarkime, vienas iš įdomesnių atrastų taškų buvo Padauguvos kaime, kurį vadinu „universaline“. Ten ne tik maisto krautuvė, bet ir kelios kabyklos dėvėtų drabužių, o geriausia – dar ir vietinis bariukas“, – pasakoja Augustė.
Anot Augustės, būtent rečiau lankytinose vietose ji atranda išskirtinių pirkinių:
„Visiškai apleisti kuistukai, kuriuose prastas apšvietimas, drabužių „everestai“ ir švelnus pelėsio kvapelis – patys geriausi. Tokioje egzotikoje labai įdomu ieškoti lobių ir ypač smagu, kai pavyksta juos rasti.“
Kadangi Augustė yra sukaupusi tikrai solidžią patirtį dėvėtų drabužių paieškose, atrastų lobių – tikrai ne vienas. Jos pirkinių kolekcijoje – tokie žinomi ženklai, kaip „Chanel“, „Dior“, „Hermes“, „Escada“, „Salvatore Ferragamo“, „Fendi“ ir t.t.
„Mano kolekcijoje per ilgus metus apstu įvairiausių lobių, tad vieną išskirti būtų sunku. Tačiau sėkmingiausiu pardavimu laikau ispaniško „Desigual“ ženklo švarkelį, kurį pardaviau „Netflix“ serialo kūrėjų komandai. Spalvingas rožinis švarkelis per mano rankas pateko į „Emily In Paris“ serialą“, – pasakoja Augustė.
Naujos technologijos prisitaiko prie visuomenės poreikių
Mados industrija yra trečia pagal taršą pramonės šaka po maisto ir statybos. Ji į aplinką išmeta 10 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų – daugiau nei laivybos ir aviacijos pramonė kartu sudėjus. Todėl dėvėtų drabužių mados sąvoka įgauna esminį vaidmenį klimato kaitos kontekste.
Tvarumui atrasti savo vietą kasdieniame žmonių gyvenime padeda ir naujausios technologijos, kurios yra taupesnės elektros bei vandens sąnaudų atžvilgiu, taip pat padeda tausoti drabužių audinius.
Bendrovės buitinės technikos ekspertas Tomas Alešiūnas atkreipia dėmesį, kad oro tarša yra opi problema, prie kurios sprendimo turi prisidėti tiek žmonės, tiek verslai.
Prieš skalbiant drabužius, būtina perskaityti etiketes, jose nurodoma rekomenduojama priežiūra. Priklausomai nuo medžiagos ir rekomendacijų, pasirenkama tinkama skalbimo programa bei temperatūra, taip pat skalbimo priemonės. Kalbant apie tinkamą drabužių priežiūrą, būtinas dėmesys jų džiovinimui, lyginimui ir, žinoma, kasdieniam saugojimui.
Delfi primena, kad šiuo metu yra ruošiama ES direktyva, kuri palies kiekvieną iš mūsų. „LOGIN 2023“ konferencijoje susirinkusiems pasiklausyti tvarumo tendencijų eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pasakojo, kad didelis dėmesys bus skiriamas užtikrinti drabužių kokybę, perdirbimą, antrinį panaudojimą. Atsiras skaitmeninis produkto pasas, kuris padės sužinoti, kaip drabužis buvo pagamintas, ar jį galima tvarkyti, kiek laiko jis turėtų tarnauti bei kitus svarbius dalykus.
Ši ruošiama ES direktyva prisidės prie greitosios mados vartojimo, resursų naudojimo drabužių gamybai mažinimo bei suteiks galimybę plėstis tvariajai madai.
Greitoji mada – viena didžiausių problemų mūsų gamtai. Besaikis drabužių gaminimas, pirkimas ir jų išmetimas kelia pavojų ir gyvūnams. Be to, drabužių gaminimui naudojami mūsų žemės ištekliai, pavyzdžiui, norint pagaminti vienerius džinsus, reikia net apie 10 000 litrų vandens, o marškinėlių gamybai sunaudojama apie 1500 litrų – tai yra vidutinė vieno žmogaus, per 2,5 metų, suvartojamo vandens norma! Ir nors gamybai naudojami resursai yra neįtikėtinai dideli, dalis įsigytų drabužių taip ir lieka nepanaudoti. Dažniausiai tokie drabužiai yra sudeginami arba atsiduria sąvartynuose. Kokių sprendimų reikia imtis, norint spręsti šias problemas?
