– Ko galime pasimokyti iš buvusios pirmosios JAV ponios Michelle Obama aprangos?
– Pradėkime nuo to, kad Michelle Obama yra pirmoji juodaodė moteris pirmoji dama, kuri turėjo sukurti naują praktiką. Michelle Obamos taktika aprangoje: modernumas, rėmimas pradedančiųjų juodaodžių dizainerių, išlaikymas diplomatijos bei daugeliui žmonių prieinamų aprangos detalių įkomponavimas į savo aprangą. Sprendimai, artimi paprastų žmonių gyvenimams.
Ji niekada nebijojo parodyti savo moteriškosios pusės, kas iš esmės reiškė tam tikrų tradicijų sulaužymą. Michelle Obamos aprangą puikiai apibūdina pasakymas: tai, ką vilkime, turi padėti būti ne tik pamatytiems, bet ir išgirstiems.
– O iš jau mirusios stiliaus ikonos J. Kennedy Onassis?
– Jackie buvo jauniausia tuo metu kada nors buvusi pirmoji ponia. Ji savo aprangoje panaudodavo klasikinius siluetus, jiems pritaikydama modernumą: Kenedy palaikė konservatyvią, bet elegantišką estetiką savo įvaizdyje. Net iki šių laikų galime matyti, kad kartojasi tam tikri jos išpopuliarinti dalykai: kostiumėlių siluetai, plaukų aksesuarai (turbanai, plaukų juostos), balti džinsai ir viso balto įvaizdžio vilkėjimas, pirštinės, dideli akiniai nuo saulės.
Barako Obamos bei Donaldo Trumpo kadencijos pradžioje galėjome matyti, kaip pirmosios damos, pasitelkdamos savo interpretacijas, atkartoja Jackie Kennedy įvaizdžius. Tai patvirtina faktą, jog ji turėjo stiprią įtaką kuriant daugelio politikoje esančių moterų įvaizdžius.
– Daugelis labai kritikavo kai kuriuos buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo žmonos Melania Trump pasirinkimus. Pavyzdžiui, striukę su cinišku užrašu, kurią ji dėvėjo lankydama imigrantų vaikus. Kokią aprangą geriau būtų pasirinkti jautria proga?
– Ekspertai, kurie analizuoja Melania Trump įvaizdį teigia, kad ji iki detalių apgalvodavo savo įvaizdžius. Paprastai tariant, siekiant išvengti nesusipratimų su aprangos komunikacija, reiktų vengti tokių dalykų kaip dviprasmiškų užrašų, ženklų, tautinių atributikų, istorinių palikimų, kurie tuo metu būtų jautriai vertinami.
Pavyzdžiui, Melanios Trump įvaizdžio sprendimas vykti į uragano nuniokotas teritorijas su smailianosiais aukštakulniais nebuvo geriausia mintis. Nes tai rodo atskirtį tarp jos ir nukentėjusių nuo gamtos stichijos žmonių. Todėl reikėtų vengti ir aprangos detalių, kurios gali simbolizuoti tam tikrą istorinę prasmę. Bet yra ir teigiamų dalykų. Melania, vykdama į užsienį, savo aprangai pasirinkdavo tos šalies kultūros dizainerių aprangos derinius, kad pagerbtų tos kultūros dalį, puikiai įkomponuodama šiuos pasirinkimus į savo stilingą aprangą.
– Ką manote apie pirmosios Ukrainos ponios stilių?
– Manau, kad Olenos Zalenskos apranga – tai puikus priminimas, kad mada yra galingas įrankis, kai norime tai matyti. Šiuo atveju Ukrainos pirmoji dama labai stipriai atstovauja Ukrainos dizainerius.
Nors galime diskutuoti, kokia mada karo metu gali būt aktuali? Tačiau pirmiausiai tai yra ekonomika ir nuolatinis mados rodymas taip pat prisideda prie ekonomikos kėlimo. Olenos Zelenska stilius apgalvotas iki detalių, tinkamai pateikiant moterį, kuri karo akivaizdoje palaiko savo šalį, vyrą, kur kiekvienoje detalėje yra priminimas – aš esu moteris UKRAINOS kare.
– Kaip politikėms į savo stilių galima būtų įtraukti tautinių detalių, kokiais stiliaus būdais pagerbti savo šalį?
– Puikus pavyzdys Olgos Zelenskos neretai vilkima tautinė vyšyvanka. Todėl neturėtume pamiršti ir tos šalies tautinio kostiumo įkomponavimo į politikių aprangą.
Savo šalį galime atstovauti įkomponuojant mažas detales: rinktis savo šalies dizainerius, pakartoti savo aprangoje subtiliai įkomponuotus tautinius motyvus, raštus, gudriai. Taip pat moderniai pateikti tautai artimi spalviniai sprendimai gali būti stiprus komunikacijos šaltinis su aplinka.
– Koks sijono ilgis politikei nederamas? O gal tokio, žiūrint į pirmąją Prancūzijos ponią, iš viso nėra? Nuo ko priklauso politikės suvokimas, kas dera, kas nedera? Ar jos gali pačios kurti taisykles?
– Teisingai pastebėta, kad moterų politikių aprangoje lieka vis mažiau tabu, tačiau vis tik reiktų nepamiršti kelių dalykų.
Apranga – komunikacijos šaltinis. Politikai yra nuolatos stebimi ir lygiai taip pat, kaip savo žodžiais neša žinią, taip pat ją neša ir apranga. Siūlyčiau nepamiršti, kad reikėtų bandyti aprangą rinktis klasikinę, tačiau ieškoti subtilių, modernių sprendimų.
Manau, kad J. Kennedy Onassis yra puikus pavyzdys, kuri bene pirmoji padiktavo, kad galima keisti nusistovėjusias taisykles. Turbūt, kaip matome, nėra tokio dalyko, kurio negalėtų apsivilkti pirmoji ponia. Bet vis dėlto turėtų išlikti tam tikras moralinis ar socialinis kompasas, kuris padeda renkantis aprangą.
Pirmiausiai, reikia suprasti savo kūną ir žinoti, kas tinka. Jei vis dar sunkiai sekasi ieškoti sprendimo – pasitelkti kitų politikių įvaizdžius. Mano siūlymas – vengti per daug išraiškingų detalių (skeltukų, iškirpčių, kitų iššaukiančių detalių, nekokybiškų audinių, asmenybei ir kūnui netinkančių sprendimų) aprangoje arba jas visas sukrauti į vieną vietą. Kalbant apie sijono ilgį – saugiausias variantas yra galvoti aplink kelių sritį, jei nesinori peržengti ribų.
