Papuošalų autentiškumą galima patikrinti įvairiais būdais. Toliau pateikiami patarimai, kaip tai padaryti.
Ką reiškia ženklai ant auksinių papuošalų
Kurioje nors juvelyrinio dirbinio vietoje matysite nedideles raides ar skaičius, kurie rodo, iš ko pagamintas papuošalas – ar visas iš brangiojo metalo, ar, pvz., tik paauksuotas.
Praba – santykinis tauriojo metalo kiekis lydinyje, prabos ženklas įspaudžiamas dirbinyje. Aukso lydinių prabos 375, 585, 750, reiškia, kad 1000 masės dalių lydinio yra 375, 585, 750 dalių gryno aukso. Sidabras dažniausiai būna 800, 875, 916 ir 925 prabos, platina – 950 prabos.
Kai kuriose šalyse, (pvz., Anglijoje, Šveicarijoje) tauriojo metalo kiekiui 1 kilogramo lydinyje išmatuoti naudojama karatų matavimo sistema. Tai santykinė skaičiavimo sistema, kai visas bendras metalo svoris prilyginamas 24 dalims. Tarkime, jei aukso dirbinys yra 18 karatų, tai reiškia, kad jis pagamintas iš lydinio, kurio 24-iuose vienetuose lydinio yra 18 vienetų gryno aukso.
Gaminiai, kuriuose atskiros detalės yra ne tauriojo metalo, ar detalių (pavyzdžiui, užsegimai) praba žemesnė, nei viso gaminio, žymimas MET.
Ar vien apžiūrėjus papuošalą įmanoma nustatyti, kokia jo vertė, ar jis – iš gryno brangiojo metalo?
Gana nesudėtinga įžiūrėti, kad papuošalas yra tik paauksuotas, kadangi matyti vietos, kuriose paauksavimas kiek nudilęs, ir tose vietose persišviečia tamsesnis metalas. Tai – vienas paprasčiausių būdų pastebėti padirbtus gaminius. Jei papuošalai nėra vien iš aukso ar sidabro, oda nuo jų gali pažaliuoti (ko nenutiktų, nešiojant tikro aukso ar sidabro papuošalus).
Jei papuošalai yra su brangiaisiais akmenimis, tai – gana geras papuošalo vertingumo, tikrumo rodiklis. Tarkime, menkai tikėtina, kad tikri brangieji akmenys bus inkrustuoti į netikrą, negryną auksą, ir atvirkščiai. Netikri akmenys dažnai atrodo pernelyg tobulai – jie skaidrūs, švarūs; tai ypač pasakytina apie padirbtus deimantus. Tikri deimantai įprastai būna su bent trupučiu priemaišų, išskyrus tuos atvejus, kai deimantai labai reti ir be galo brangūs.
Deja, žmonėms įgudus atskirti sintetinius brangakmenius pagal nepriekaištingą jų išvaizdą, šių akmenų kūrėjai ėmė kurti juos su menkais defektais. Brangųjį akmenį galima apžiūrėti pakėlus jį prieš saulę. Stiklinis akmuo atspindės šviesą, bus perregimas, o brangakmenis laužys šviesą, išsklaidys ją įvairiomis kryptimis.
Dar vienas būdas – priglausti akmenį prie odos. Plastikas greitai sušils, stiklas įšils lėčiau, o akmuo liks vėsus.
Vadovaujantis šiais patarimais galima patyrinėti savo dirbinių autentiškumą, vis dėlto vienintelis garantuotas būdas ištirti brangakmenių autentiškumą – kreiptis į kvalifikuotą gemologijos specialistą.
Ar, pasitelkus magnetą, galima patikrinti juvelyrikos dirbinių autentiškumą?
Stiprus magnetas gali padėti atskirti, ar papuošalas – tik padengtas auksu arba sidabru, o jo pagrindas pagamintas iš kitokio metalo. Norint atlikti tokį testą, reikia iš tiesų galingo magneto. Pridėkite magnetą prie papuošalo ir stebėkite, ar papuošalas juda. Lengviausia tai padaryti su apyranke ar vėriniu – magnetas juos kilstelės į orą.
Turėkite omenyje, kad papuošalo užsegime gali būti kitokių metalų. Dėkite magnetą tiek papuošalo centrine dalimi, kad tikrintumėte reikiamą papuošalo vietą. Jei papuošalas nereaguoja į magnetą, didelė tikimybė, kad jis – iš gryno brangiojo metalo.
Ar dantimis galima sukąsti auksą ir taip nustatyti, ar papuošalas – iš tikro aukso?
Žinomas metodas auksui patikrinti – pažiūrėti, ar jis minkštas. Deja, tikrindami tokiu būdu, rizikuojate sugadinti juvelyrinį dirbinį, tai pasvarstykite, ar tikrai norite bandyti. Jei švelniai sukąsite aukso dirbinį, ant jo liks žymė. Ant netikro papuošalo dantų žymės neliks.
Šiaip ar taip, auksu dengtas švinas yra dar minkštesnis už auksą, taigi, likusi labai gili dantų žymė rodys, kad papuošalas – padirbinys.
Galite tiesiog apžiūrėti, ar ant papuošalo nėra žymių. Jei matyti įdubimų, rodančių metalo minkštumą, tai – indikatorius, kad auksas
tikras.
Ar egzistuoja cheminių aukso testavimo būdų?
Galite pasitelkti testavimui ir chemines medžiagas, jei esate nusiteikę jų nusipirkti. Švelniai pabraukite auksinį papuošalą į akmenį, kad liktų įbrėžimas – tai bus nedidelis, saugus plotas testavimui. Užlašinkite ant tos vietos lašelį azoto rūgšties. Jei auksas niekaip nereaguoja į azoto rūgštį, tai – tikras auksas; jeigu testavimo plotelis pakeičia spalvą, išnyksta įbrėžimas, papuošalas nėra auksinis arba auksas – ne to karato, kaip manėte. Tada testavimui galima pasitelkti kitokią rūgštį.
Jeigu nenumatote, iš kokio karato aukso pagamintas jūsų papuošalas, testavimas užtruks. Vis dėlto cheminį testavimą geriau patikėti profesionaliam juvelyrui. Be to, tada būsite tikri, kad testavimo metu papuošalas nebus apgadintas.
Visi minėti papuošalų autentiškumo būdai veiksmingi, tačiau tiksliausiai papuošalų autentiškumą nustatys profesionalūs juvelyrai.
