Organizatoriai žadėjo – žiūronų neprireiks, nes modeliai žingsniuos taip arti, kad akis galės užfiksuoti kiekvieną siūlę. Ir nemelavo, mat 180 metrų ilgio podiumas šįkart driekėsi per visą salę, o besiplaikstantys drabužiai, regis, buvo ranka pasiekiami.
Renginio idėjinė vedlė Sandra Straukaitė teigė, kad šįmet festivalio variklis – tvari ir etiška mada. Ir ne tik mada – net kvietimai šįkart buvo ne popieriniai, o elektroniniame formate, o bare svečiai nerado nė vieno plastikinio šiaudelio.
Ir podiumas šįkart – švarus, be pridėtinių detalių. „Mados infekcija“ tvirtai teigia, kad nekuria šiukšlių, tad kam bereikalingos dekoracijos ant scenos? Visas fokusas – į madą!
Renginio akimirkos ir užkulisiai pro DELFI fotografo objektyvą:
„Pagaliau nepamatuotas perteklius, beprasmis išteklių švaistymas ir vienkartinis grožis tapo prasto tono ženklu. Todėl gera, kad vis daugiau jaunimo sąmoningai orientuojasi į kokybę, ne kiekybę – tai šiemet atsispindi visoje festivalio koncepcijoje, nuo kūrybinių iki buitinių sprendimų.
Ant podiumo išvysite tuos, kurių idėjos – ne vienadienės, stilius – individualus, minčių kryptis – ateitis“, – pasakojo renginio idėjinė vedlė Sandra Straukaitė.
Pirmąją renginio dieną savo kolekcijas pristato 8 kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Italijos.
Kristos Stark kolekcija „Braidymas“
„Kai saulėtą šalį apgaubia debesys, belieka braidyti lietuje, džiaugtis gamta. Kalnai, augalai, gyvenimas – kolekcijos inspiracija. Daug šviesaus, šilto audinio, viskas siuvinėta ir mylėta rankomis. Kolekcijoje atsiskleidžia dizainerės rankų darbo įvairovė.
Tai – anti fast fashion, lėtas procesas, meniška išraiška, vienetiniai daiktai. Etiškas žaliavų pasirinkimas ir atsakomybė“, – taip savo kolekciją aprašo kūrėja.
Status By Shtamguts (Latvija) kolekcija „Žmonės“
Kolekcija „Žmonės“ – istorija apie šiuolaikinį keliautoją. Jis savo kelionę į Tibetą pradeda apsirengęs kaip pankas, tačiau nuotykiai ir atradimai jo urbanistinę aprangą paverčia kažkuo kitu.
Tibeto šventyklos, jų didingi auksiniai bokštai ir spalvomis turtingas interjeras, Tibeto vienuoliai ir vietiniai žmonės, jų drabužių dėvėjimo būdas, kitų keliautojų aprangos detalės, atkeliavusios iš įvairių kultūrų ar subkultūrų – visa tai tirpsta ir įsilieja į jo edgy stilių.
Kotrynos Lipkevičiūtės ir Urtės Vosyliūtės kolekcija „SSTKMS“
Šia kolekcija kūrėjos siekė vizualizuoti žmogaus reakciją į neigiamus veiksnius ir rutiną. Buitis – sumišimas – perėjimas – pabėgimas – susitaikymas. Tai penki kolekcijos etapai, kuriuose perteikiama žmogaus būsenos kaita.
Statiškų siluetų, sodrių, žemiškų spalvų bei buities elementų turinčių aksesuarų pagalba pirmajame etape kuriamas aplinkos paveikto ir pasimetusio žmogaus vaizdinys. Keičiantis būsenai, siluetai tampa abstraktesni, šviesėja spalvos, kuriamas lengvumo įvaizdis, siekiant atspindėti žmogaus norą ištrūkti.
Kolekcija pabaigiama mintimi apie susitaikymą. Čia persipina nostalgija su noru išsilaisvinti.
Justo Tarozos & Augustės Zukaitės kolekcija „Erozija“
Tai kolekcija apie sąveiką tarp miesto ir gamtos, jų panašumus ir skirtumus, priklausomybę vienas nuo kito bei šių abiejų skirtingų polių galybę.
Plečiantis miestams, augant jų populiacijai, miestų žmonės gamtą supranta iš urbanistinės perspektyvos ir artimesnį kontaktą su ja pasiekia tik per žmonių kurtas ir kultivuotas gamtines miesto erdves, kurios dažnai turi mažai ryšio su tikraisiais gamtos motyvais natūralioje aplinkoje.
Linos Gudanavičiūtės kolekcija „Nieko bendro“
„Toks jausmas, tarsi kažkas nedera, bet vis tiek gražu. Tai – pagrindinė kolekcijos idėja. Pavyzdžiui, vasarai skirti drabužiai derinami prie žieminių, sijonai derinami prie kelnių. Kolekcijoje taip pat bus daug oversize tipo drabužių, suteikiančių patogumo ir laisvės. Drabužiai nėra labai sudėtingų kirpimų, todėl juos lengva derinti tarpusavyje“, – apie kolekciją pasakojo dizainerė.
Laima Jurčos (Latvija) kolekcija „Piecgades Generalmeginajums“
Istorija sugrąžina mus į Sovietų sąjungos laikus. Tuščios parduotuvės, nedidelis pasirinkimas. Visgi būtent tai privertė žmones elgtis kūrybiškai ir daryti drąsius dalykus.
„Atlikau tyrimą, kalbėjausi su to meto žmonėmis ir pririnkau įvairiausių istorijų apie tai, kaip jie anksčiau sprendė mados iššūkius ir kokius metodus tam naudojo. Įkvėpimas kolekcijos raštams atėjo iš pačių populiariausių sovietmečio staltiesių – klijonkių, piešinių, vaizduojančių įvairiausius objektus ir daiktus. Tų laikų kartai tai gali sukelti nostalgiją ir priminti jaunų dienų drąsą“, – pasakojo kūrėja.
Simono Cracker'io (Italija) kolekcija „Sveiki atvykę į zombių salą“
Internetas – mūsų dabartis ir ateitis, jis ištirpina lūkesčius, pašalina įtampą ir pasiūlo daugybę shortcut’ų. Tai – ir epidemijos priežastis, ir vaistas vienu metu. Nuomonės formuotojų (influencer’ių) invazija yra tarsi Romero filmo zombių epidemija.
Simonas Crackeris „zombių salą“ įsivaizduoja kaip naujausią madą, kurią visi bijo pražiopsoti, kur visi nori būti madingi bet kokia kaina. Šis įsitraukimas yra pavojingas ir beprasmis, tačiau tie, kurie tikrai nori būti ten, socialinių tinklų pasaulyje, negali tam atsispirti. Protestas prieš greitąją madą, žaibiškas tendencijas ir mėgiamus menininkus, kurie tuoj pat pamirštami.
„Leonsenberg“ kolekcija „Wake up!“
Šių metų kolekcijos tema – netikrumas. Aplink save – socialinėje žiniasklaidoje, reklamose matome tik gražius, paviršutiniškus dalykus. Kartais atrodo, kad visiems kitiems sekasi nuostabiai, tik ne tau pačiam. Kita vertus, mes matome tik tai, ką norime matyti ir kartais pamirštame, kad ne viskas, kas yra rodoma, yra tikra.
„Mūsų kolekcija skatina lyg ir „prabusti“ bei į tam tikrus dalykus pažvelgti iš kritinės pusės. Konkrečius aspektus, kuriais rėmėmės kurdami kolekciją, atskleisime po pasirodymo, kadangi norime, kad pristatymo metu žiūrovams kiltų individualios interpretacijos“, – kolekciją pristatė kūrėjų duetas.
