Būtent dėl šios medžiagos poveikio galime džiaugtis sveikais raiščiais ir sąnariais, puikia plaukų, nagų, dantų ir odos būkle.
Kokie kolageno tipai egzistuoja?
Kolagenas – pagrindinis baltymas, kuris įeina į žmogaus jungiamąjį audinį. Tai taip pat yra viena iš pagrindinių medžiagų, kurios palaiko odos elastingumą ir lygumą. Jis gali sudaryti net 90 procentų odos dermos sluoksnio (jame išsidėsčiusios kolageno skaidulos).
Būtent dėl to ši medžiaga ir yra vadinama jaunystės eliksyru. Jeigu odoje pakanka kolageno, ji yra sveika, lygi ir skaisti, o raukšlelės formuojasi žymiai lėčiau.
Kolagenas taip pat yra dantų, nagų ir plaukų statybinė medžiaga, kuri aktyviai dalyvauja audinių atsistatymo procese, palaiko dantenų sveikatą, kraujagyslių sienelių elastingumą, gerina sąnarių būklę ir padeda atkurti normalų kaulų tankį, rašoma pranešime spaudai. Yra net 29 kolagenų tipai, tačiau apie 90 procentų iš jų visų sudaro I, II ir III tipo kolagenas.
I tipo kolagenas
Šio tipo kolageno galima rasti visame žmogaus kūne: sausgyslėse, kraujagyslėse, balso stygose, dantyse ir dantenose. Jo galima aptikti net vidaus organuose ir tai yra vienas iš pagrindinių kaulų komponentų. Jo dėka audiniai geba atlaikyti stiprų tempimą.
II tipo kolagenas
Šio tipo kolagenas yra pagrindinis kremzlės komponentas, kuris sudaro net 90–95 procentus bendros audinio kolageno masės. Jį galima rasti ir tarpslanksteliniuose diskuose ir akių audiniuose.
Dėl šio komponento kremzlės pasižymi atsparumu spaudimui ir ilgaamžiškumu. Senkant šio kolageno atsargoms kremzlės sausėja ir mažėja jų elastingumas, nusidėvi sąnarių paviršiai ir juos nuolat maudžia, jaučiasi kojų stingimas ir tinimas.
III tipo kolagenas
Šio tipo kolagenas palaiko struktūras bei randamas arterijų sienelėse, plaučiuose, gimdoje, odoje, audiniuose, žarnyne: organuose, kurie turi atlaikyti nuolatinį tempimą.
Po 1 procentą kasmet
Maždaug po 25 metų organizmo gebėjimas pačiam gaminti kolageną pradeda silpnėti, o prie amžiaus prisideda ir kiti aplinkos neigiami veiksniai, kaip patalpų kondicionavimas, jų šildymas, rūkymas, gausus cukraus ir alkoholio kiekis, nesubalansuota mityba.
Kolageno gamybai gali pakenkti ir tam tikros ligos (pvz., cukrinis diabetas), stresas, traumos ir didelės fizinės apkrovos.Įrodyta, jog kasmet kolageno kiekis odoje sumažėja po 1 procentą, o nuo 40 metų kolageno sintezė jau būna sumažėjusi net apie 22 procentus, todėl oda tampa žymiai plonesnė 15 procentų, o nuo 60 metų kolageno sintezė sumažėja net 44 procentus!
Kada vertėtų susirūpinti?
Žinoma, organizmo senėjimo neišvengsime, bet šį procesą pristabdyti išties įmanoma. Kolageno gėrimas yra pats paprasčiausias būdas, kaip papildyti šio svarbaus komponento trūkumą, nes per virškinimo sistemą jis patenka tiesiai į kraujotaką, o vėliau nukeliauja ten, kur jos labiausiai reikia.
Jau yra įrodyta, kad per kraujotaką kolageno grandinės ir atskiros amino rūgštys – išnešiojamos po visą organizmą, o tai reiškia, kad taip yra pasiekiami sąnariai, oda ir jungiamieji audiniai.
Skystasis kolagenas jautrias vietas pradeda veikti jau net po 12 valandų, o po savaitės galima pajausti ir pamatyti norimus rezultatus. Kolageno atsargas geriausia pradėti pildyti jau esant 30 – 35 metų, o moterims po menopauzės jį vartoti reikėtų žymiai dažniau.
Kaip gauti jo su maistu?
Gyvūnų mėsoje, tokioje kaip jautiena, kiauliena ir vištiena, kolageno yra jungiamuosiuose audiniuose ir odoje. Lėto gaminimo metodai, tokie kaip troškinimas ar virimas, gali padėti suskaidyti kolageną ir padaryti jį lengviau prieinamą. Daugiausia kolageno gausite iš kaulų sultinio.
Žuvyje ir jūros gėrybėse taip pat yra kolageno. Ypač lašišoje, tad nevenkite jos įtraukti į savo racioną. Kalbant apie žuvis apskritai, geras kolageno išgavimo būdas gali būti žuvų galvų vartojimas arba žuvų kaulų ir likučių naudojimas sultinio ruošimui.
Želatina – dar vienas puikiai tinkantis maistinis produktas. Želatina yra pagaminta iš kolageno, kuris buvo apdorotas, kad susidarytų vandenyje tirpūs milteliai. Ji dažnai naudojama kaip stingimo priemonė desertuose ir kituose maisto produktuose. Tad kolageno galima gauti valgant žele ar guminukus, tačiau reikėtų nepamiršti, koks kiekis cukraus gaunamas kartu su šiais produktais.
Nors augalinės kilmės maisto produktuose kolageno nėra, jie vis tiek gali palaikyti kolageno gamybą organizme suteikdami maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas C, kuris yra būtinas kolageno sintezei. Augaliniai vitamino C šaltiniai yra citrusiniai vaisiai, uogos, lapiniai žalumynai ir paprikos. Be to, valgant maistą, kuriame yra daug aminorūgščių, tokių kaip glicinas, prolinas ir lizinas, taip pat gali padidėti kolageno gamyba.
