„Makiažus darau jau daugiau kaip dvylika metų. Kadangi mano specialybė buvo visai kitokia, į grožio sritį atėjau netikėtai. Į Lietuvą buvo įvežta nauja dekoratyvinė kosmetika, su ja dirbo mano mama, ir reikėjo žmogaus, kuris vestų seminarus, pristatymus ir taip toliau. Nuo to laiko „užsikabinau“ ir toliau keliauju su vizažu“, – pasakojo Samanta.
Jos teigimu, naivu žiūrėti į makiažų darymą kaip į „buką darbą“ – tai akivaizdžiai yra tam tikra meno forma.
„Makiažas – žinoma, kad meno forma. Tai spalvos ir perėjimai, kurie veikia ir tavo mąstymą. Kaip dailininkai naktį gali sugalvoti savo būsimą paveikslą, taip man naktį gali gimti naujos makiažo idėjos. Jei nori daryti ką nors nestandartiško, mintys ateina bet kada, tai – įkvėpimas. Ir paletė ta pati – ar tai būtų akrilas, skirtas tapyti ant drobės, ar šešėliai, skirti veidui. Tai ir meno forma, ir saviraiška.
Pati esu baigusi menotyrą, tad mano santykis su menu labai artimas. Reikėjo išmokti daugelio menininkų braižą, susipažinti su jų darbais, įsigilinti į estetiką. Dirbdama jaučiuosi taip, lyg teleportuočiausi ir atsidurčiau šalia savo mylimų menininkų, dailininkų. Didžiąją mano darbo dalį sudaro fotosesijos, o tai – dar kita meno rūšis“, – sakė ji.
Vizažistė įvardijo, kokius makiažus tenka daryti.
„Turbūt visi žino standartinius makiažus: dieninį, vakarinį, vestuvinį, meninį... Daugiausia dirbu fotosesijose, taip pat – su senomis klientėmis, kurios nebijo atrodyti kitaip. Įdomiausia, kai žmogus nori save išreikšti, – neprašo padaryti natūralaus makiažo, tokio, kad išlipusi iš lovos jau būtų graži.
Asmeninės fotosesijos – būtent tai ir yra meno forma. Man moterys yra drobės: pasisodinai drobę ir tapai. Ir jos visos skirtingos. Netgi tame pačiame vakarėlyje niekada nesutiksite taip pat atrodančios moters, jos visos, net beveik vienodai pasidažiusios, atrodys kitaip“, – įsitikinusi Samanta.
Moteris atvirai prakalbo ir apie dažnus su grožiu susijusius mitus.
„Man netinka žalia“ – toks pasakymas yra išgalvotas dalykas. „Man netinka mėlyna, geltona“ ir taip toliau... Visos spalvos tinka, kai makiažas gerai padarytas ir ta spalva tinkamai išreikšta. Įtakos neturi ir amžius.
Kad negalima dažytis mėlynais šešėliais – dar vienas mitas. Su mėlynais šešėliais esu tiek moterų išleidusi, ir jos taip gerai atrodė, patikėkite manimi. Juk galima padaryti ir taip, kad žiūrint tiesiai nė nebūtų matyti tos mėlynos, – ji atsivertų tik jums užsimerkus.
Makiažų mados – irgi iš dalies mitas. Tikrai esu nenormali kosmetikos pirkėja, tai yra perku daug – ir darbui, ir pabandyti. Visais laikais populiarios ryškios spalvos. Yra išleidžiama keletas linijų nude [kūno spalvos – red.] palečių, bet ką tu su jomis sukursi? Nebent vestuvinį makiažą.
Kiek pastebima, daugiausia vis dėlto išleidžiama ryškių spalvų, blizgučių palečių ir panašiai. Apskritai, atkreipkite dėmesį į, tarkime, Amerikos vizažistus. Tie, kurie pasiekę daugiausia, pasiekę būtent per ryškias spalvas. Nes tai padaryti gražiai sudėtinga, dirbti su tomis spalvomis sunku“, – pasakojo ji.
Moteris paaiškino, kad kiekvienas vizažistas turi savo braižą.
„Visų makiažai skiriasi, kiekvieno ranka skirtinga. Mano makiažai atpažįstami, faktas, iš ryškumo. Dominuoja apatinis akies vokas. Prieš keletą metų buvo labai paplitęs garsaus vizažo meistro Mario Dedivanovico makiažas, jis ir pastūmėjo tą apatinio voko ryškinimo bangą. Taigi, kad negalima dažyti apačios, – irgi mitas, juk M. Dedivanovicas yra pačios Kim Kardashian vizažistas.
Padažytas apatinis vokas atveria žvilgsnį, akys atrodo daug didesnės. Aišku, prie ryškesnių akių jau reiktų naudoti nude atspalvio lūpdažį. Jeigu moki tinkamai pasidažyti akis, net patinimo nebus matyti, atrodysite gaivi, pailsėjusi. Aišku, nereikia siautėti su juodu pieštuku, – aš kalbu išskirtinai apie akių dažymą šešėliais, nes juodu pieštuku... greitai gali pavirsti panda“, – juokėsi Samanta.
O kokios spalvos arba kokie makiažai šiuo metu yra madingi, kokie – ne?
„Manau, kad dažnas vizažistas tai, ko nemoka padaryti, nurašo į kategoriją „ai, nemadinga“ arba „ai, jai netinka“. Tai iš moterų girdžiu kone kiekvieną kartą. Ateina ir pradeda: man netinka tas, netinka anas...
O tai yra tiesiog prieš tai sutikto vizažisto melas. Jis ko nors nemoka padaryti ir pasako moteriai, kad šitai arba nemadinga, arba jai netinka. Jau geriau pasakytų tiesiai šviesiai. Mane tada pagauna azartas, aš tyčia noriu padaryti gerai tai, kas kitam nepavyko. Atlikusi makiažą primenu: „Sakėt, jums netinka.“ Ir moterys stebisi, kaip gerai jos atrodo.
Man vienas žmogus yra gerai pasakęs: „Jeigu tu atėjai, atsisėdai pas mane į kėdę, tai sėdi ir tyli.“
Grubiai pasakyta, bet tai tiesa. Kiekvienas atsirenkame savo meistrą. Man yra atnešę nuotraukų, kaip nori atrodyti, – atpažinau net jose darytų makiažų meistrų braižą. Visada siūlau eiti ten, kieno darbas patinka. Tos, kurios eina pas mane, žino, kaip dirbu. Pavyzdžiui, nemėgstu vestuvinių makiažų, jie turi mažai išraiškos. Didžioji dauguma tų, kurios lankosi pas mane, yra arba ilgametės klientės, arba asmeninių fotosesijų pirkėjos.
Su ta pačia fotografe su fotosesijomis dirbame jau 10 metų, tad mūsų ryšys – neįtikėtinas. Dirbu su Skaiste Gulbinaite, mes per atstumą jau galim susimirksėti, kaip darysim“, – pasakojo vizažistė.
Jos kėdėje buvusi ir ne viena žinoma moteris: laidos vedėja Diora, influencerė Ieva Mackevičienė, žinomi modeliai, dainininkė Iglė...
„Prieš susitikdama su Igle peržiūrėjau visas jos nuotraukas, kiek pavyko rasti. Niekur nebuvo dažyta žaliai. Taigi, nusprendžiau – Iglė bus žalia. Dažiau ją ir sako: „Manęs niekada dar nieks žaliai nedažė.“ Norisi išbandyti, kas tam žmogui dar nebandyta. Tai – irgi žaidimas“, – šypsojosi Samanta.
Pačiai irgi tenka pasifotografuoti – taip galima išbandyti ir netradicinius meninius sprendimus.
„Kita man įsiminusi fotosesija buvo mano pačios, kai Skaistė ant manęs kibirais pylė dažus. Aišku, savo laiku pati įdomiausia darbo dalis buvo dalyvauti Liutauro Salasevičiaus kolekcijų pristatymuose. Tie pristatymai – absoliuti meno išraiškos forma: pasijunti esąs kitoje erdvėje, kitoje dimensijoje“, – sakė vizažistė.
O sunkiosios darbo pusės? Be abejo, yra ir tokių.
„Kartais po darbo norisi tiesiog atsiriboti nuo žmonių, nes kiekvienam, atsisėdusiam į kėdę, turi duoti pozityvo, užkurti jo energiją. Daugelis ateina jausdami kompleksų arba iš kitų fotografų girdėję apie save neigiamybių.
Iš viso labai šlykščiuosi kai kuriais Lietuvos fotografais. Jie nuostabiai gražioms moterims yra įvarę tokių kompleksų! Kas antra yra girdėjusi, neva per stora, tokia, anokia... Kiekvieną bandau atpalaiduoti, užmegzti tam tikrą ryšį“, – pasakojo Samanta.
Baigdama pokalbį ji visoms skaitytojoms davė kelis patarimus.
„Visų pirma, kasdieninis makiažas turi būti daromas naudojant geras apsaugas ir negadinant veidų. Kiekvieną dieną būtina naudoti BB ar CC kremus su bent jau SPF30, vasarą – SPF50. Jeigu pasirūpinsime oda, tai ir makiažas gerai atrodys.
Grubi klaida, kurią pastebėjau darant daugelį lietuvių, – per daug sausos pudros ir kontūravimo priemonių. Jei tapšnosite veidą pudra kaskart, kai jis sublizga, dieną baigsite su nežinia kiek sluoksnių kosmetikos. Taip pat persistengiama ir su įdegio pudromis, bronzantais. Vietoje visų tų priemonių siūlau naudoti tik šviesinančią, spindinčią pudrą – ją patepus iškiliose veido vietose kontūrai susikurs savaime.
Ir, mano nuomone, negalima rasti geros priemonės už kelis eurus. Aišku, jei priemonę naudosite vienam vakarėliui, ji skirta efektui sukurti, tad nuo vieno vakaro veidas tikrai nenukris. Bet aš neįsivaizduoju sudėčių, kurios būtų gana geros už kelis eurus. Apeičiau pigius produktus“, – pabrėžė vizažistė.
