Tarptautinės teniso federacijos (ITF) ir jos Europos padalinio („Tennis Europe“) teniso vystymo departamento vadovas H. Zmajičius – dažnas svečias Lietuvoje.
Jau dešimtmetį su Lietuvos teniso sąjunga (LTS) bendradarbiaujantis kroatas praėjusią savaitę Šiauliuose vedė seminarą vietos treneriams bei stebėjo jaunųjų tenisininkų treniruočių stovyklą.
„Mano darbas – padėti nacionalinėms federacijoms plėtoti tenisą Europos šalyse. Tą patį jau daugelį metų bandome daryti ir Lietuvoje“, – DELFI aiškino ITF atstovas, praeityje pridėjęs savo ranką prie geriausio šalies tenisininko R. Berankio (164 vieta ATP reitinge) karjeros.
Pirmo tarp šimto geriausių planetos tenisininkų prasimušusio lietuvio progresą H. Zmajičius pradėjo sekti dar likus porai metų iki R. Berankį išgarsinusio triumfo neoficialiu pasaulio jaunių čempionatu laikomame „Orange Bowl“ turnyre 2004-ais.
Jaunam R. Berankiui kroatas kadaise padėjo patekti į tarptautines stovyklas ir jaunių varžybas, vėliau H. Zmajičiaus pagalba naudojosi tokie Lietuvos tenisininkai kaip Dovydas Šakinis, Lukas Mugevičius ar Iveta Dapkutė.
– Kokių pokyčių Lietuvos tenise pastebėjote per pastarąjį dešimtmetį? – DELFI paklausė H. Zmajičiaus
– Esminė permaina yra išaugęs uždarų teniso aikštynų skaičius. Atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas, tai yra nepaprastai svarbu. Dabar galimybės žaisti tenisą visus metus jūsų šalyje yra kur kas geresnės nei buvo prieš dešimt metų. Žinoma, aikštynų niekada nebūna per daug, kaip ir tenisą žaidžiančio jaunimo. Šiuo aspektu Lietuvos tenisas dar turi erdvės plėstis.
Man smagu, kad lietuviai nori žaisti tenisą. Žmonės Lietuvoje pasižymi kovotojų charakteriu, o būtent to tenisui ir reikia. Mano nuomone, norint greičiau plėtoti tenisą Lietuvoje, pirmiausia reikėtų pakelti trenerių kvalifikaciją. Nesakau, kad ji yra netinkama, bet šį tą patobulinti galima – tuomet ir Lietuvos tenisininkai būtų dar pajėgesni.
– Ryškiausią Lietuvos talentą R. Berankį pastebėjote dar tada, kai jam buvo dvylika. Kokį įspūdį jums paliko Ričardas?
– Su juo pirmą kartą susitikome Šiauliuose vykusioje tarptautinėje stovykloje. Iš karto atkreipiau dėmesį į berniuką, kuris, nepaisant nedidelio ūgio, sugebėjo labai stipriai mušti kamuoliuką. Tai reiškė, kad Ričardo kirtis yra labai efektyvus – būtent ši savybė leido išskirti jį iš bendraamžių būrio. Dar vienas Ričardo privalumas buvo sugebėjimas žaibiškai mokytis.
– Deja, pastaruosius du sezonus R. Berankio progresą temdo sveikatos problemos. Jūsų nuomone, ar jis pasiekė savo galimybių ribą?
– Negaliu nieko pasakyti. Tikrai nenoriu išsisukti nuo atsakymo: paprasčiausiai dvejus metus nemačiau Ričardo žaidžiančio.
– Tikėtis, kad Lietuvoje greitu metu atsiras daugiau tokios klasės žaidėjų kaip R. Berankis ar Laurynas Grigelis, būtų pernelyg naivu
– Pasakysiu kiek kitaip. Prasimušęs į pirmą ATP reitingo šimtuką R. Berankis pasiekė nepaprastai daug. Juk paprastai per metus tik aštuoni nauji žaidėjai iš visos planetos pakyla iki tokių aukštumų. Žmonės turėtų suvokti, kaip sunku tai padaryti.
Lietuvoje yra vos 3 mln. gyventojų ir tik keliolika žaidėjų, kurie dalyvauja tarptautinėse jaunių varžybose. Tad nerealu tikėtis pirmame ATP reitingo šimtuke turėti du lietuvius. Tikslas turėtų būti kitoks: greta pirmo šimtuko žaidėjo reikėtų dar vieno, patenkančio į antrą šimtuką, dar dviejų, esančių tarp 500 geriausių tenisininkų, ir taip toliau. Kitaip tariant, reikia sukurti piramidę, kuri apimtų kuo daugiau profesionalių tenisininkų.
– Kurie iš jaunųjų Lietuvos tenisininkų jums atrodo perspektyviausi?
– Labai sunkus klausimas. Jei atsvaros tašku laikytume 14-15 metų R. Berankį, tokio perspektyvaus tenisininko šiuo metu neturite. Tačiau neblogų žaidėjų yra: pavyzdžiui, Lukas Mugevičius.
