„Tarp Ispanijos ir Lietuvos teniso skirtumų nemažai. Ypač skiriasi žaidimo stilius. Mes dažniausiai rungtyniaujame ant grunto dangos. Čia padavimai lėtesni, mačai ilgesni, todėl labai daug tenka dirbti su psichologiniais dalykais. O Lietuvoje, kur dažniausiai žaidžiama ant kietos dangos, tenisininkai turi būti greitesni, gerai paduodantys ir atmušantys kamuoliuką. Tad ir treniruočių metodai skiriasi. Tačiau tiek Ispanijoje, tiek Lietuvoje norint ką nors pasiekti reikia sunkiai ir daug dirbti“, - lygino K. M. Rosello.

Dvi savaites VTA kartu su jos treneriais dirbęs ispanas pastebėjo didžiausią dviejų šalių sportininkų rengimo sistemos panašumą.

„Ispanijoje stengiamės nepakenkti jaunų žaidėjų psichologijai. Ir Vilniuje su jauniausiais tenisininkais dirbama vadovaujantis šūkiu: svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti ir tobulėti.“

K. M. Rosello šiam šūkiui pritaria, kaip ir tam, kad iš vaikų nereikia reikalauti vien tik pergalių, kaip neretai daro tėvai ar kai kurie treneriai.

„Labai gerai, kai jauni žaidėjai dalyvauja aukšto lygio turnyruose. Bet laimėti juose ne visada yra lengva. Todėl pirmiausia mokome vaikus garbingai pralaimėti. Kai vaikas išmoksta tinkamai reaguoti į nesėkmę, jam lengviau atsigauti po pralaimėjimų ateityje. Ispanijoje turime ir priešingų pavyzdžių, kuomet kai kurie žaidėjai tikrai galėjo būti TOP-10 pasaulyje, laimėdavo visus turnyrus, kai buvo jauni, tačiau vėliau nieko nepasiekė, nes nemokėjo pralaimėti. Nedera iš sportininko reikalauti laimėjimo bet kokia kaina“, - tikino ispanas.

K. M. Rosello Lietuvoje viešėjo antrą kartą. Tiesa, mūsų šalies sostinėje – pirmą. Ispaną Akademijai rekomendavo jį jau ne vienerius metus pažįstantis VTA treneris Vadimas Pinko, į Vilnių persikėlęs iš pajūrio.

„Praėjusį birželį praleidau Palangoje. Tenai dirbome kartus su V. Pinko. Su juo esame dirbę ir teniso akademijoje Londone. Vadimas užsiminė apie mane VTA vadovybei ir akademijos direktorius Ramūnas Grušas ir vyriausioji trenerė Edita Liachovičiūtė pakvietė mane porą savaičių padirbėti Vilniuje“, - paaiškino 37-erių metų specialistas iš Ispanijos. Lietuvoje jo treniruotėse dalyvavo įvairaus amžiaus VTA auklėtiniai.

Vilniuje ispanas atkreipė dėmesį į, jo teigimu, unikalią metodiką.

„Pastebėjau, kad VTA treneriai dirba visi kartu, toje pačioje aplinkoje. Čia tenisininkai ugdomi nuo paties mažiausių iki žengiančių į profesionalus. Tačiau visų trenerių darbo braižas skiriasi. Man tau buvo maloniai netikėta“, - prisipažino K. M. Rosello.

Jo siūlomas būsimų žvaigždžių ugdymo receptas iš esmės sutampa su VTA sistema.

„Pradžioje reikia išugdyti daugiau vidutinio lygio žaidėjų, kad talentingiausi ir perspektyviausi turėtų daugiau konkurencijos. Jei turėsite daug vidutinio lygio žaidėjų, tai geriausi jūsų žaidėjai bus dar geresni ir pasieks dar aukštesnį lygį. Nereikia dirbti, siekiant išugdyti vieną supertalentą, reikia dirbti ugdant kuo daugiau neblogo lygio žaidėjų. Tuomet bus iš ko rinktis. Vilniuje yra viskas, ko tam reikia – treneriai, infrastruktūra, parama iš tėvų ir rėmėjų“, - tvirtino ispanas.

Pats K. M. Rosello niekada nebuvo profesionalus teniso žaidėjas. Jis rungtyniavo regioniniame lygmenyje, nes daugiausia dėmesio skyrė būsimos profesijos – teniso trenerio – studijoms universitete. Dabar jis turi keletą trenerio kvalifikacijų: ispanišką ir ATP.

„Treniravau žaidėjus, esančius apie 500-ą ATP reitingo vietą. Ispanijoje tai yra vidutinis lygis, nes mes turime daug pirmojo šimtuko tenisininkų“, - neslėpė K. M. Rosello

Anot trenerio, toks Ispanijos teniso lygio skirtumas nuo nedidelės Lietuvos ar net nuo nemažos Anglijos yra suprantamas ir nulemtas gamtinių sąlygų.

„Ispanijoje yra daugybė atvirų teniso aikštynų ir juose beveik visus metus galima žaisti lauke. Todėl normalu, kad mes išugdėme daug daugiau tenisininkų. Bet Lietuva tikrai gali turėti ne vieną aukščiausio lygio tenisininką, nes čia yra ir kur, ir kam, ir su kuo dirbti“, - neabejoja treneris iš Ispanijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)