Būtų buvusi rimta paspirtis
Prieš metus žemiausios Federacijų taurės turnyro pakopos – III grupės – varžybas Egipte laimėjusios lietuvės penktadienį pradėjo pasirengimą kur kas rimtesniam iššūkiui.
Balandžio 17-20 dienomis Juodkalnijoje aštuonios komandos grumsis Europos/Afrikos zonos II grupės turnyre.
Be lietuvių ir šeimininkių, Adrijos pajūrio kurorte Ulcinyje susirinks Estijos, Latvijos, Suomijos, Graikijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Tuniso tenisininkės.
Kapitonės Editos Liachovičiūtės vadovaujamai ekipai atstovaus 27-erių Lina Stančiūtė (465 vieta WTA reitinge), 18-metė Joana Eidukonytė, 17-metės Justina Mikulskytė ir A. Čepelytė (visos – be reitingo).
Pastarąją sportininkę į komandos sudėtį teko įtraukti po to, kai aukščiausią poziciją ITF jaunių reitinge iš lietuvių užimanti A. Paražinskaitė (ITF-96) nepanoro dalyvauti Federacijų taurės varžybose.
„Norėjau matyti tokią pačią komandą kaip pernai, nes ji man iš tikrųjų patiko, bet Akvilė paprasčiausiai atsisakė“, – sakė E. Liachovičiūtė.
„Akvilė turėjo savų individualių planų, kurie lėmė jos ir trenerio sprendimą nežaisti už rinktinę. Turbūt jie šiemet koncentruojasi į asmeninę karjerą“, – jaunosios sportininkės pasirinkimą komentavo Lietuvos teniso sąjungos (LTS) prezidentas Ramūnas Grušas.
Nors prieš metus A. Paražinskaitės vaidmuo šalies rinktinėje buvo gana epizodinis, R. Grušas neabejojo, jog šiemet situacija būtų buvusi kitokia.
„Vieneri metai daug ką gali pakeisti. Manau, kad tokios formos ji rimtai sustiprintų rinktinę“, – teigė LTS vadovas.
Nenori įdėtas pastangas paleisti vėjais
Į rinktinę neatvykus A. Paražinskaitei, kol kas neaišku, kuri tenisininkė bus antroji komandos raketė ir talkins geriausiai šalies žaidėjai L. Stančiūtei.
Tuo metu lietuvių dvejeto sudėtis, anot E. Liachovičiūtės, neturėtų keistis: jame išliks L. Stančiūtė ir J. Mikulskytė.
Pagrindinis komandai keliamas tikslas – išsilaikyti II grupėje, iš kurios bus priverstos pasitraukti dvi prasčiausiai pasirodysiančios rinktinės.
Savo ruožtu, dvi geriausios komandos šoktels į I grupę, tačiau lietuvės apie tokias aukštumas nesvaičioja.
„Jei žiūrėsime realiai, reikės kovoti dėl išlikimo. Būtų nesmagu grįžti į žemesnę grupę. Atidavėme daug pastangų, kad pakiltume aukštyn, po praėjusio Federacijų taurės turnyro ilgą laiką buvau traumuota. Žinoma, būtų liūdna iškristi atgal, bet jei taip atsitiks, nieko nepadarysi“, – kalbėjo L. Stančiūtė.
„Žaisime su gana pajėgiomis komandomis, bus tikrai nelengva, bet bandysime išsilaikyti“, – pridūrė E. Liachovičiūtė.
Prisitaikyti prie grunto – vos kelios dienos
Rinktinės atstovės vengia spėlioti, kas bus pagrindinės jų konkurentės kovoje dėl išlikimo, sunku prognozuoti ir turnyro favorites.
Varžovių pateiktose paraiškose netrūksta garsių pavardžių: pavyzdžiui, estės užregistravo savo šalies žvaigždę Kaia Kanepi (WTA-37), graikės – Eleni Danilidou (WTA-123). Tačiau panašu, kad nei viena, nei kita žaidėja dėl įvairių priežasčių į Juodkalniją neatvyks. Tad tikrosios komandų sudėtys ir jų pajėgumas paaiškės tik prieš pat varžybas.
Šiuo metu lietuves labiau jaudina ne būsimos varžovės, o grunto danga, ant kurios teks žaisti Juodkalnijoje.
Dėl prastų oro sąlygų Lietuvoje treniruotis grunto aikštėse nebuvo įmanoma, todėl šeštadienį į Ulcinį išskrisiančios lietuvės turės vos keturias dienas, kad prisimintų žaidimo ant grunto įgūdžius.
„Tikrai nelengva per kelias dienas pereiti nuo sintetinės dangos ant grunto. Juk paprastai žaidėjai tam rengiasi kelias savaites“, – sakė E. Liachovičiūtė.
„Bus labai sunku, bet viskas įmanoma. Dalis kitų komandų, pavyzdžiui, latvės, turės lygiai tų pačių problemų. Daug kas sako, kad man labiausiai tinka žaisti ant sintetinės dangos, bet kažkodėl paskutiniu metu geriausi rezultatai buvo grunto aikštėse. Tai teikia vilčių“, – pastebėjo L. Stančiūtė.
Varžovės, prieš kurias teks stoti lietuvėms turnyro starte, paaiškės ištraukus burtus, suskirstysiančius 8 ekipas į dvi grupes. Dvi geriausios abiejų pogrupių ekipos pratęs kovą pusfinaliuose, kuriuos laimėjusios užsitikrins teisę kitąmet varžytis aukštesnėje Federacijų taurės turnyro grupėje.
