Ketvirtadienį dėl patekimo į pusfinalį lietuvis varžysis su Rusijos atstovu Ronaldu Slobodčikovu (ATP-835). Įdomu, kad šie žaidėjai dar šį vakarą kartu žais dvejetų mačą, kuriame susitiks su Dovydo Šakinio ir Juliaus Tverijono duetu.
- Žaidei prieš 638-ią pasaulio raketę. Ar tai jautėsi?
- Tas jautėsi pačioje pradžioje. Šią poziciją reitinge jis užima ne veltui. Bandžiau žaisti kuo įvairiau, kuo nepalankiau jam ir tai pavyko. Priešininką, kaip ir tą, kurį įveikiau šešiolktfinalyje, pažįstu daug metų, esame žaidę keliuose turnyruose. Turėjau neblogą planą, kurį pavyko įgyvendinti.
- Rezultatas atspindi dvikovos eigą?
- Įpusėjus antram setui supratau, kad pralaimėti negaliu. Sekėsi labai gerai „servuoti“, pabaigoje jaučiausi labai užtikrintai. Sunki buvo pati pradžia, labai gerai, kad pirmame geime pavyko „breikas“.
- Po pasiektos pergalės pasitikėjimas savo jėgomis tik išaugs?
- Žaidžiu namie, savame klube. Čia užaugau. Pasitikėjimo suteikia ir savi žmonės. Be abejo, kuo daugiau žaidi tokių mačų, tuo tas pasitikėjimas didėja.
- Vakar (antradienį - DELFI) turėjai laisvą dieną. Ką per ją veikei?
- Buvo trumpa treniruotė. Tokia ir trumpa, pusantros valandos (šypsosi). Bandžiau tuos dalykus, kuriuos pritaikiau šiandien (trečiadienį). Šiek tiek prasitampiau, prasibėgau, pažiūrėjau keletą mačų, pailsėjau.
- Tau dar teks žaisti ir dvejetų varžybose. Užteks jėgų?
- Kol dalyvauju vienetų turnyre, dvejetai nėra tokie svarbūs. Dabar visas mano dėmesys priklauso vienetų varžyboms.
- Pačiam grunto danga palanki?
- Jeigu duotų rinktis, rinkčiausi gruntą. Metų pabaigoje ant tokios dangos teko žaisti daugelyje turnyrų.
- Koks jausmas žaisti Lietuvoje?
- Kažkiek jaudinuosi, nes nesinori nuvilti savų žiūrovų. Bet tada prisimenu, kad jie čia atėjo būtent dėl manęs ir kitų lietuvių. Tai man suteikia labai daug drąsos.
