Didžiajam sportui netarnauja
„Visi nori, kad Ričardas Berankis ir Laurynas Grigelis žaistų už Lietuvos rinktinę. Bet negi jiems pasakysi, kad mūsų valstybė šitaip tenisą palaiko“, – kalbėdamas su DELFI, piktinosi LTS prezidentas Ramūnas Grušas.
2013 metais tenisui iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) atseikėta vos 70 tūkst. litų – perpus mažiau nei pernai.
Susitaikyti su tokiu finansavimu teniso atstovams būtų lengviau, jei akių nebadytų kitos eilutės KKSRF finansuojamų projektų sąraše.
Uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ parengto projekto „Palangos teniso aikštyno ir patalpų renovacijos darbai“ įgyvendinimui taip pat skirta 70 tūkst. litų.
„Respublikinė mokomoji sportinė bazė“, kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei, Palangoje valdo šešias grunto ir vieną sintetinės dangos aikštę. LTS atstovai įsitikinę: bus šis aikštynas renovuotas ar ne, nuo to tenisui nei šilta, nei šalta.
Vyksta vos vienas turnyras
Nepaisant skambaus bendrovės pavadinimo, Palangos aikštyne šalies rinktinių nariai nesitreniruoja, čia nerengiami šalies čempionatai ar kitos varžybos, kuriose dalyvautų didelio meistriškumo sportininkai.
Vienintelis Palangoje kasmet vykstantis LTS tvirtinamas turnyras yra ITF senjorų varžybos „Palanga Open“, anot LTS, vykstantis daugiau iš inercijos nenorint griauti tris dešimtmečius siekiančių turnyro tradicijų.
Kodėl didysis sportas aplenkia Palangos bazę? Priežastis paprasta – LTS laiką tenisininkų treniruotėms ar varžyboms gali gauti pigiau kituose teniso centruose Vilniuje ar Šiauliuose.
„Ten žaidžia poilsiautojai, privatūs žmonės, kurie sugeba susimokėti už aikščių nuomą. Bet tikrai ne teniso rinktinė, vaikai ar panašiai. Yra bazių, kurios mielai priima geriausius sportininkus treniruotis ir tokių pinigų neprašo. Mano nuomone, valstybinėje bazėje sportininkams turėtų būti leidžiama dirbti išvis nemokamai. Bandėme susitarti ir su pačia „Respublikine mokomąja sportine baze“, ir per Kūno kultūros ir sporto departamentą – nepavyko“, – skundėsi R. Grušas.
Priima tuos, kurie gali susimokėti
Šalies teniso rinktinės kompleksą Palangoje aplenkia ir dėl prastos kortų dangos būklės, didinančios traumų tikimybę.
„Visi atsiliepia, kad aikščių būklė kiekvienais metais prastėja. Arba nekompetentingi žmonės juos tvarko, arba nesutvarko“, – teigė R. Grušas.
Pastaruosius trejus metus „Respublikinei mokomajai sportinei bazei“ kasmet buvo skiriama po 50-70 tūkst. litų. Anot bendrovės steigėjo – Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) – generalinio direktoriaus Klemenso Rimšelio, aikščių danga atnaujinama kiekvienais metais, bet iš esmės pagerinti kortų kokybės nepavyks, kol nebus išspręstas drenažo klausimas. Tam valstybės piniginę reikėtų paploninti dar daugiau nei milijonu litų.
Klausiamas, kodėl valstybei priklausanti bendrovė negali sudaryti palankesnių finansinių sąlygų didelio meistriškumo sportininkų ar jaunimo treniruotėms, K. Rimšelis pabrėžė, jog „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ yra pelno siekianti organizacija, turinti užsidirbti savo reikmėms.
„Visi nori nuolaidų, bet tai – pelno siekianti bendrovė. Visi, kurie nori ten sumažintomis kainomis treniruotis, taikosi į geriausią komercinį laiką. O bendrovei juk reikia išsilaikyti“, – dėstė KKSD vadovas.
Viešbutis priima poilsiautojus
K. Rimšelio teigimu, ankstesni vadovai buvo nuvarę bendrovę, bet dabar ji stojasi ant kojų ir šiuo metu veikia pelningai. Kompleksui priklauso ir viešbutis, kuriame žiemą vyksta konferencijos, kiti renginiai, o vasarą apsistoja ir poilsiautojai.
Kodėl valstybė papildomai šelpia pelningai dirbančią bendrovę?
„Parama iš fondo skiriama todėl, kad vykdomos programos su mokiniais. Jie ten gyvena, treniruojasi, vyksta stovyklos. Ne tik siekiama komercinės naudos.
Kas yra viešbučio klientai? Aš visų detalių nežinau. Bet jei vykdomos vasaros stovyklos, ten gyvena ir vaikai, dalis patalpų nuomojama poilsiautojams. Tas viešbutis – nei prabangus, nei koks. Paprastas ekonominės klasės viešbutukas su konferencijų sale. Ten net nėra visiško serviso, užtat ir kainos atitinkamos“, – aiškino K. Rimšelis.
Pasiteiravus, ar pajūryje įsikūrusiame viešbutyje atostogas leidžia ir KKSD darbuotojai, K. Rimšelis teigė to nežinantis.
„Šito dalyko reikėtų klausti bendrovės direktoriaus, nes aš neseku tokių dalykų ir dėl apgyvendinimo jokių tarpininkavimų gyvenime nesu daręs. Bet kitą kartą ir pačiam tenka ten praleisti laiką – kada važiuoji į komandiruotę ar panašiai, kai būna Palangoje renginys.
Ar apgyvendinimo paslaugos atitinka valstybei priklausančios bendrovės funkcijas? Yra visokių suinteresuotų pusių, kurios mielai matytų šį objektą privatizavimo kontekste. Aš šiuo metu galvoju, kad jis savo funkciją atlieka, o kaip bus toliau – ateitis parodys“, – kalbėjo KKSD generalinis direktorius.
Galima išsiversti ir neapsunkinant biudžeto
KKSD iš viso yra dviejų uždarųjų akcinių bendrovių ir penkių viešųjų įstaigų steigėjas. Daugumai jų kasmet atseikėjama parama iš KKSRF, tačiau yra ir išimčių.
VŠĮ „Sportas ir poilsis“, Vilniuje valdanti universalų maniežą „Sportima“, šiemet išsivertė be valstybės finansavimo.
Uždarą pilnų matmenų dirbtinės dangos futbolo aikštę turintis maniežas žiemą sostinėje yra monopolininkas, todėl klientų jam netrūksta. Be to, „Sportimoje“ glaudžiasi ir kitų sporto šakų atstovai: pavyzdžiui, imtynių, beisbolo.
„Be abejo, suteikiame nuolaidas įvairių rinktinių atstovams. Nepaisant to, savo reikmėms pinigų užsidirbame patys“, – sakė VŠĮ „Sportas ir poilsis“ generalinis direktorius Pranas Trukšnys.
Tiesa, kitais metais įkišti ranką į valstybės kišenę reikės ir „Sportimos“ valdytojams, kurie planuoja pakeisti arba atnaujinti nusidėvėjusią futbolo aikštės dangą.
Tuo tarpu LTS įsitikinusi, kad valstybės lėšas būtų galima panaudoti prasmingiau nei kasmet renovuojant teniso aikštyną, kuriame nei danga gera, nei treniruotis apsimoka.
„Mes ne prieš, kad valstybė finansuoja komercinius projektus, bet reikėtų tai daryti tikslingiau. Galbūt parama galėtų būti skiriama ir privatiems projektams, iš kurių sportui yra daugiau naudos. Visai teniso bendruomenei jau kuris laikas šita situacija kelia abejonių“, – tikino R. Grušas.
