Su savotišku pasaulio čempionato „mokesčiu“ Rio de Žaneiro svečiams tenka susidurti vos išlipus iš lėktuvo. Prie oro uosto išėjimų išsirikiavę taksi nuvežti į Flamengo rajoną siūlosi už 105 realus – apie 120 litų. Kaina – gana šokiruojanti, kadangi įprastai 20 kilometrų kelionė čia atsieina 50-60 realų.
Kiek pasiderėjus keleivius medžiojančio taksi vadybininko apetitą pavyksta sumažinti iki 80 realų, bet toliau – nė iš vietos. Negelbsti ir bandymas numoti ranka į paskutinį pasiūlymą ir paieškoti sukalbamesnių vairuotojų – keletas jų nenorėjo nė girdėti net apie 80 realų. Taigi, tenka grįžti prie ištakų ir nuolankiai iš anksto apmokėti sulygtą kainą.
Paduoti pinigus vairuotojui vos įsėdus į automobilį reikia gal ir dėl to, jog jame lyg niekur nieko žiba veikiantis taksometras. Taksi laviruoja Rio de Žaneiro spūstyse, pro šoną pralekia favelos, Sambodromas, tolumoje sveikinasi Kristaus Atpirkėjo skulptūra, bet akys nemažiau smalsiai seka ir „skaitliuką“, kuriame skaičiai mainosi ne taip sparčiai, kaip buvo galima spręsti iš derybininko argumentų.
Galiausiai pasiekus kelionės tikslą, taksometras rodo vos kiek daugiau nei 50 realų. Mintyse belieka pasveikinti neblogą laimikį giliose kišenėse seniausiai paslėpusį vairuotoją.
Tiesa, Rio de Žaneiro gyventojų teigimu, prie oro uostų dirbantys taksi Brazilijoje išties veža keleivius už fiksuotą kainą. Tik ji iki čempionato pradžios buvo tikrai ne 105 realai.
Keliautojo budrumas gali būti patikrintas ir prisėdus kurioje nors iš nesuskaičiuojamų Rio de Žaneiro užeigų ir kavinių pasistiprinti. Vienoje tokių portugališkai nemokančiam prašalaičiui pasiūlomas angliškas meniu, kuriame patiekalų kainos maždaug dvigubai didesnės nei portugališkame.
Paprašius valgio iš pastarojo, padavėjas paaiškina, jog tai neįmanoma – virtuvė kažkodėl nieko nepagamins. Tačiau klientui nusprendus nemokėti 80 litų už antrą patiekalą ir apsiriboti nedideliu bokalu alaus, padavėjas staiga pakeičia nuomonę – atsiras ir pageidaujamas kepsnys už 30 litų, tik reikės palaukti. Kiek? Penkias minutes...
Piniginę tenka papurtyti ir lauktuvėms iš pasaulio čempionato artimiesiems ar draugams. Tik čia pirmu smuiku groja ne vietiniai prekeiviai, o FIFA.
Oficialioje suvenyrų parduotuvėje, dydžiu prilygstančioje vidutiniam lietuviškam prekybos centrui, marškinėliai su pirmenybių simbolika kaštuoja nuo 70 iki 150 litų, suknelė – 165-185 Lt, kuprinė – 150 Lt, kepurė – 45 Lt, pliušinis turnyro talismanas šarvuotis Fuleco – 90 Lt, moteriška rankinė – 105 Lt.
Pigiausiai atsieina magnetukai, raktų pakabukai ar šratinukai, kainuojantys po 20 Lt, o už paauksuotą pakabuką su čempionato logotipu tektų pakloti 400 litų.
Kainos nėra iš koto verčiančios, bet ir siūlomos prekės – gana neįmantrios. Užtat iš vietos prekybininkų, išguitų toliau nuo visų oficialių plenetos pirmenybių objektų, įsigyti įvairiausių suvenyrų galima gerokai pigiau.
Prieš šimtmetį klestėjusį, bet vėliau traukos centro statusą Kopakabanai ir Ipanemai perleidusį Flamengo rajoną dabar pagrindiniai turistų srautai aplenkia. Prie metro stoties įsikūrusiame turgelyje – rūbų, aksesuarų ir bižuterijos džiunglėse – galima rasti Brazilijos futbolo rinktinės aprangų ar marškinėlių, papuoštų šalies peizažais, vos už 18-30 litų. Pakabukai, auskarai, kepurėlės ar Brazilijos vėliavos kainuoja apie 12 Lt. Žinoma, apie tokių prekių kilmę ir kokybę daug nepasakysi.
Vis dėlto pats opiausias klausimas į Braziliją pasukusiems futbolo mėgėjams yra viešbučiai. Pavyzdžiui, bene daugiausiai svečių sulaukiančioje Kopakabanoje jie savo įkainius pirmenybių metu pakėlė 200, 300, o kai kurie – ir visais 500 procentų, lyginant su kainomis kitu žiemos sezono metu.
Tačiau toks šuolis suprantamas, nes net daugiau nei 6 mln. gyventojų turinčiam Rio de Žaneirui nelengva sutalpinti visus futbolo turistus.
Remiantis oficialiomis prognozėmis, aplankyti Braziliją per pasaulio čempionatą turėjo maždaug 600 tūkst. futbolo gerbėjų iš užsienio, neminint futbolo į didmiesčius priviliotų šalies gyventojų. Tad likus dviems mėnesiams iki čempionato vietos apsigyventi jau reikėjo ieškoti it adatos šieno kupetoje, jei nesinorėjo mokėti tūkstančio litų už naktį, apsistoti atokiame priemiestyje arba rajone, kuriame nerekomenduojama sutemus kišti nosies į lauką.
Nesuskubę stogu virš galvos pasirūpinti aistruoliai problemą išsprendė nakvodami tiesiog Rio de Žaneiro paplūdimiuose arba rado vietų vadinamuosiuose „meilės viešbučiuose“, kuriuose kambariai paprastai būna užsakomi nakčiai ar dar trumpesniam laikui.
Kita vertus, viešojo maitinimo paslaugų ar mažmeninės prekybos sektoriuose dauguma verslininkų papildomai pasipelnyti iš futbolo nemėgino. Bent jau penkerius metus Rio de Žaneire gyvenantys sutuoktiniai iš Lietuvos Marija ir Olegas Orlovai nepastebėjo padidėjusių įkainių.
„Restoranai – bent jau geri – savo kainų tikrai nekėlė. Jos ir taip visada aukštos – žymiai didesnės nei Lietuvoje. Su draugais neseniai užbėgome išgerti kavos. Kai gavome sąskaitą, visi išpūtėme akis: už keturis puodelius paskaičiavo 180 realų. Žmonės Brazilijoje gauna didesnes pajamas, bet ir kainuoja viskas brangiau. Užtat kai jie nuvažiuoja į Lietuvą, negali patikėti, kaip čia viskas pigu“, – DELFI pasakojo M. Orlovienė.
Brangiau Rio de Žaneire atsieina ir maisto produktai parduotuvėse. Tarkime, kilogramas obuolių kaštuoja daugiau nei 8 litus, kepalas duonos – net 9 Lt, litras pieno – 5 Lt, pieniškos dešrelės – beveik 6 Lt, gabalėlis gorgonzolos sūrio – 12 Lt, litras vokiško alaus – netgi 17 Lt. Užtat vietinio alaus skardinė kainuoja 3 Lt, o litras braziliško cukranendrių romo – vos 20 Lt.
