Šuolių į tolį (T38) finale varžėsi 13 konkurenčių.
Geriausiu trečiuoju mėginimu lietuvė nušoko 4,52 m. Vos vienu centimetru ją aplenkė trečią vietą užėmusi Lenkijos parolimpietė Anna Trener-Wierciak.
Auksą laimėjo kinė Junfei Chen (4,77 m), sidabras atiteko australei Taylor Doyle (4,62 m).
Už R. Adomaitienės nugaros liko Australijos, trys Vokietijos, dvi Brazilijos, Ukrainos, Portugalijos ir Didžiosios Britanijos šuolininkės.
Kitais bandymais Lietuvos atstovės užfiksuoti rezultatai: 4,30, 4,50, 4,45, 4,43 ir 4,42 m.
R. Adomaitienei nepagelbėjo gamta: atliekant geriausią šuolį vėjas, nors ir silpnas (0,1 m/s), pūtė į veidą. A. Trener-Wierciak sėkmingiausią bandymą užfiksavo pavėjui (0,8 m/s).
Asmeninis lietuvės rekordas yra 4,65 m, geriausias šio sezono rezultatas – 4,61 m.
„Aš dariau viską, ką galėjau šiuo momentu. Man taip yra gerai. Man tiktai gaila jūsų, draugų, pažįstamų, kad jūs visi tikėjotės. Aš tiek dirbau visą vasarą – kiekvieną dieną treniruotės. Galvojau, kojas pakratysiu. Bet negaliu kiekvienose varžybose gerinti asmeninių rekordų. Aišku, būtų labai malonu, jeigu užkabintų medalį, bet aš dariau 100 procentų, o jeigu to vieno centimetro nepridėjo iš viršaus, tai nepridėjo“, - iškart po varžybų sakė R. Adomaitienė.
Sportininkė juokavo, kad ji varžėsi su savo dukters amžiaus lengvaatletėmis.
„Kinė išlindo tik parolimpinėse. Taip, ji gražiai nušoko, bet reikia dalyvauti visus ketverius metus varžybose, o ne prieš parolimpines išlįsti. Kinės pagrindinis privalumas – jos greitis. Pažiūrėkite – visos trys laimėjusios yra mažytės, greitos, o mes – kaip antilopės. Jos iš greičio kiek nulekia, tiek nušoka. Šuolį į tolį lemia ne rankų ar dubens technika, o greitis. Jos – sprinterės, net su sprinto startukais šoko“, - šviežiais varžybų įspūdžiais dalinosi R. Adomaitienė.
47-erių klaipėdietė yra daugkartinė pasaulio ir Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatų prizininkė – ne tik šuolių į tolį, bet ir ieties metimo. Parolimpiadoje ji dalyvavo trečią kartą.
Lengvaatletės trenerė ir mama Algina Marija Vilčinskienė.
„Jau žinau, ką man sakys mama, bet aš jai sakau: „tu sakyk ką nori, aš vis tiek tave myliu“. Man mama tiek daug atidavė, kad turbūt nė viena mama nėra tiek įdėjusi. Išėjo, kaip išėjo. Aišku, būtų labai malonu, jeigu užkabintų medalį, bet aš dariau 100 procentų, o jeigu to vieno centimetro nepridėjo iš viršaus, tai nepridėjo“, - tikėjimo pilna R. Adomaitienė.
Moteris pasakojo, kad kai esi pripratusi treniruotis viena, parolimpinių varžybų metu sunkiausias yra laukimas, kol visos dalyvės atliks šuolį ir vėl ateis tavo eilė.
„Aš viską dariau mintinai. Šuolis į tolį – man tai yra įaugę į kraują. Aš nieko negalvojau. Ten apie galvojimą nėra kalbos. Gali įsibėgėjimo metu kažkiek pridėti ar atimti – aš pataikiau gražiai visus žingsnius, o po to jau šuolis, kritimas... Tas laukimas yra pats sunkiausias. Esu įpratusi treniruotis viena, darau po dešimt šuolių iš karto. O čia ateini, lauki dešimt minučių, kol apsisuks visų ratas. Kai kitų rungčių nugalėtojams himnai groja, turi stovėti, laukti“, - tik varžybų dalyviams suprantamais potyriais dalinosi R. Adomaitienė.
Klaipėdos miesto Sporto centro vaikų trenere dirbanti R. Adomaitienė sakė, kad po parolimpiados tikrai toliau sportuos.
„Dalyvausiu varžybose ar ne – savo kūną aš vis tiek treniruosiu. Jis yra pripratęs judėti ir aš jo nepaliksiu sėdėti“, - apie ateitį kalbėjo R. Adomaitienė.
R. Adomaitienės asmeninis geriausias rekordas šuolio į tolį rungtyje siekia 4,65 metro, sezono rekordas – 4,61 metro. F38 klasėje moterų šuolio į tolį rekordas (5,22 metro) priklauso rusei Margaritai Gončarovai, kuri šių metų pelnė Europos čempionato auksą, o R. Adomaitienė – sidabrą.
„Trečią kartą jau žinai, kas bus, ką reikia padaryti. Tiems, kurie pirmą kartą parolimpiadoje, aš nepavydžiu, labai sunku“, – prieš pasirodymą pažymėjo R. Adomaitienė.
Ruošiantis startui Rio de Žaneire Klaipėdos sporto centro vaikų trenerei teko pajusti ir Atlanto vandenyno vėjų galią. Per treniruotę pūtė taip smarkiai, kad sportininkus vertė iš kojų.
„Buvo lengvas uraganas – tokiame vėjyje dar nesu šokusi. Atrodo, pakelia tave ir neša, padeda šokti. Varžybų stadionas bus uždaras. Tad kaip ten bus, ar pagal vėją šoksiu, ar prieš – bus laimės dalykas“, – po pirmųjų treniruočių Rio de Žaneire įspūdžiais dalinosi R. Adomaitienė.
„Parolimpiadai ruošėmės taip, kad rimčiau negalima. Į šį pasiruošimą sudėjome viską – buvo ir traumos, ir gydėmės, ir vos ne vežimėlyje sėdėjom. Buvo griežtas kėlimasis, režimas, maistas. Mes turime savo užsibrėžtą rezultatą, o toliau – žiūrėsim. Atsirado naujos varžovės – kovosime“, – prieš startą pasakojo trenerė A. M. Vilčinskienė.
Kol kas vienintelį medalį Lietuvai Rio de Žaneire pelnė kitas lengvaatletis Mindaugas Bilius, disko metimo rungtyje laimėjęs sidabrą.
Rio de Žaneiro parolimpinės žaidynės tęsis iki rugsėjo 18 dienos. Lietuvai jose atstovauja 13 sportininkų.
