11 tūkst. žiūrovų kilnojo „Maracanazinho“ arenos stogą – jų numylėtiniai apgynė Brazilijos tinklinio šventovės sienas.
Paskutinę olimpinių žaidynių dieną Wallace'o de Souzos vedami šeimininkai 3-0 (25:22, 28:26, 26:24) įveikė Italiją ir trečią kartą istorijoje iškovojo olimpinį auksą.
Pralaimėtojų gretose geriausias buvo 17 taškų uždirbęs I. Zaicevas, antrame ir trečiame setuose ne kartą tempęs ant savo pečių visą komandą. Kita vertus, per didelis noras Italijai atstovaujančiam rusui kišo koją paduodant kamuolį – dažniausiai jis lėkė į tinklą, o vienas stiprus smūgis buvo toks netikslus, kad pataikė kitai ekipos žvaigždei Emanuele Birarelli į pakaušį.
Nesėkmingi epizodai ir pralaimėjimas gerokai išvedė iš pusiausvyros emocionalų žaidėją. Bet greitai nuleisti garą padėjo gana netradicinis metodas.
Finalui pasibaigus komandos trumpam buvo grįžusios į rūbines, o po keliolikos minučių vėl išėjo į aikštę atsiimti apdovanojimų.
Tiek laiko pakako kardinaliems I. Zaicevo išvaizdos pokyčiams – 27-erių tinklininkas pasirodė atsikratęs Brazilijoje suvešėjusio savo atributo.
DELFI paklaustas, kodėl iškart po rungtynių puolė gremžti smakrą, olimpinis vicečempionais traukė pečiais.
„Mintyse buvau nusprendęs, kad barzdos atsisakysiu, kai tik pralaimėsime. Štai, pralaimėjome, ir aš jau nusiskutęs“, – šyptelėjo I. Zaicevas.
Regis, „barzdos skutimosi“ terapija žaidėjui padėjo: apdovanojimų ceremonijos metu rusas šypsojosi plačiau už nosis nukabinusius savo komandos draugus, o po jos juokavo ir noriai atsakinėjo į žiniasklaidos atstovų klausimus.
„Esu patenkintas tuo, ką mūsų vaikinai nuveikė per paskutinius metus. Tinklinis Italijoje merdėjo. O mes ištempėme jį į olimpiados finalą. Tai – jau neblogai. Žinoma, pralaimėjus paskutines rungtynes lieka nuoskauda – tuo labiau, kad mačas buvo labai atkaklus, nervingas. Tikras finalas. Dabar apie jį kalbėti sunku, bet grįžus į Italiją, manau, mums visiems palengvės ir galėsime pasidžiaugti savo pasiekimu“, – samprotavo Perudžos „Sir Safety Umbria“ klube kitą sezoną žaisiantis tinklininkas.
I. Zaicevas gimė ir beveik visą profesionalo karjerą rungtyniavo Italijoje. Į Apeninų pusiasalį prieš pasitraukdamas iš didžiojo tinklinio persikėlė jo tėvas Viačeslavas – 1980 metų Maskvos olimpinis čempionas, 1976 metų Monrealio ir 1988 metų Seulo žaidynių sidabro medalių laimėtojas. I. Zaicevo motinai Irinai Pozdniakovai taip pat yra tekę pabuvoti sporto elite – 1966 metais ji tapo Europos plaukimo vicečempione.
Jaunesniojo Zaicevo trofėjų kolekcija savo apimtimi jau artėja prie vyresnės kartos pasiekimų – prieš ketverius metus Londone I. Zaicevas laimėjo olimpinę bronzą, pernai tapo pasaulio vicečempionu. Italijos rinktinei 204 cm ūgio žaidėjas, laisvai kalbantis tiek itališkai, tiek rusiškai, atstovauja nuo 2008 metų.
Beje, kur kas labiau laiko patikrintą būdą sudirgusiems nervams nuraminti po pralaimėto finalo panaudojo Italijos nacionalinės komandos strategas Gianlorenzo Blengini. DELFI užfiksavo, kaip vos rankas varžovams paspaudęs specialistas iš „Maracanazinho“ arenos išskubėjo tiesiai į lauką ir skubiai sutraukė cigaretę.
Kartu su brazilais ir italais sekmadienį Rio de Žaneire koją ant prizininkų pakylos užkėlė amerikiečiai, mače dėl bronzos po permainingo mūšio 3-2 (23:25, 21:25, 25:19, 25:19, 15:13) palaužę Rusijos komandą.
