Didysis jėgų atgavimo periodas – tarp vasaros ir žiemos

Po pergalėmis ir sumuštais rekordais sportininkų gyvenime slypi griežtas ir intensyvus treniruočių grafikas. Sportininkės E. Balčiūnaitės teigimu, dalis lengvaatlečių turi net du varžybų sezonus – trumpasis vyksta žiemą, o ilgasis, trunkantis iki kelių mėnesių, vasaros sezonu. Anot jos, metai būna išties įtempti, todėl jėgų atgavimo periodas yra svarbus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

„Pagrindinis jėgų atgavimo periodas, kuris būna tarp vasaros ir žiemos varžybų sezonų, trunka neilgai – vos vieną ar dvi savaites. Laukiamiausias poilsio metas yra po karštojo laikotarpio, kuomet galima atsipūsti net iki 5-6 savaičių,”– apie poilsį įtemptu laikotarpiu pasakoja sportininkė E. Balčiūnaitė.

Anot lengvaatletės, taip pat yra svarbūs trumpi poilsio periodai, pavyzdžiui, viena diena ar pusdienis be treniruočių, nes po intensyvaus sporto kūnas turi tinkamai atsigauti ir atgauti prarastą energiją bei pusiausvyrą.

Nuolatinis nuovargis gresia traumomis ir ligomis

Pašnekovės teigimu, profesionalus sportininkas turi surasti balansą tarp didelio fizinio krūvio ir poilsio. Teisingas poilsis yra svarbus siekiant aukštų sportinių rezultatų, nes priešingu atveju, nualintas kūnas sustreikuos netinkamiausiu metu.

„Neįmanoma ištisus metus maksimaliai treniruotis ir tikėtis trokštamų rezultatų. Dėl per didelio krūvio, netaisyklingai sudėlioto treniruočių plano, laiku nepastebėtų pervargimo požymių ir nepakankamo poilsio dažną sportininką užgriūna traumų bei ligų virtinė. Reikia įsiklausyti į save – jeigu jaučiamas neįprastas kūno nuovargis, vertėtų sustoti ir mažinti fizinį krūvį”, – pabrėžia E. Balčiūnaitė.

Pasak sportininkės, ignoruojant siunčiamus organizmo signalus, kartais prireikia ir papildomų jėgų atgavimo priemonių, tokių kaip masažas, baseinai, kineziterapija ir pan.

Pasibaigus varžybų sezonui – alternatyvus sportas ir daugiau kalorijų

E. Balčiūnaitė pasakoja, kad aktyvus laisvalaikis lydi ją kiekvieną dieną, net ir pasibaigus varžybų maratonui. Tai yra svarbu, norint išlaikyti tinkamą fizinę formą ir gerą emocinę savijautą prieš artėjantį kitą sportinį sezoną.

„Atostogų metu stengiuosi neprarasti tonuso, todėl renkuosi aktyvias veiklas: boksą, fizinio lavinimo programą „CrossFit“, dviračių sportą, jogą, pilatesą ir įvairius kitus užsiėmimus. Žinoma, visada įvertinu savo galimybes, kad laukto poilsio metu nereikėtų gydytis netikėtai patirtų traumų”, – apie savo mėgstamus laisvalaikio praleidimo būdus pasakoja pašnekovė.

Palaikant harmoningą ir atletišką kūną, taip pat yra svarbus subalansuotas mitybos racionas – sureguliuotas baltymų, angliavandenių, riebalų ir vitaminų kiekis. Vis dėlto, vidutinių nuotolių čempionė atvirauja, kad prasidėjus atostogoms, mitybos įpročiai šiek tiek pakinta, tačiau ji stengiasi neperžengti ribų. Moters teigimu, priaugti papildomą kilogramą yra lengva, o norint sugrįžti į pradinį savo svorį reikia daug pastangų ir laiko.

„Atostogaudami dažnai atsisakome griežtos mitybos, režimo ir pasimėgaujame visokiomis „negeromis kalorijomis“. Mėgstu smaližiauti, esu lietuviškos virtuvės gerbėja, niekada neatsisakau mylimiausių mamos patiekalų, bet visada jaučiu ribas, todėl žinau, kada reikia nustoti piktnaudžiauti”, – teigia E. Balčiūnaitė.

Tikslas – Tokijo olimpinės žaidynės


Šiuo metu sportininkė intensyviai sportuoja, nes siekia iškovoti kelialapį į kitų metų Tokijo olimpines žaidynes. Sportininkė jau du kartus yra dalyvavusi olimpinėse žaidynėse Pekine ir Rio de Žaneire.

Praėjusią savaitę E. Balčiūnaitė dalyvavo estafetiniame bėgime Europos kroso čempionate, kur kartu su komanda užėmė 9-ąją vietą.

Kelyje į olimpines žaidynes svarbus ir rėmėjų vaidmuo. Sportininkė dėkinga ilgamečiams Lietuvos tautinio olimpinio komiteto partneriams - „Olifėjai“ – už paramą kelyje tikslo link, taip pat ir kitiems rėmėjams, prisidedantiems prie pergalių.

Šiuo metu kelialapį į olimpines žaidynes jau yra iškovojęs 21 vienas sportininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)