Nors prasidėjus karui Ukrainoje LGF nutraukė anksčiau glaudžius ryšius su kaimynais iš Baltarusijos, užako ne visi kontaktai.
Delfi sulaukė skaitytojos laiško dėl Vilniuje ir Kaune veikiančios „Gimnastikos akademijos“ atstovų išvykos į Minską – lapkričio pabaigoje Baltarusijos sostinėje vyko įžymios SSRS trenerės Larisos Godijevos atminimo varžybos.
Keliomis nuotraukomis iš šio turnyro savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino pati „Gimnastikos akademija“.
Skaitytoja nurodė informaciją pateikusi ir Vilniaus savivaldybės vadovams.
„Kaip savivaldybė vertina faktą, kad patalpas keliose mokyklose besinuomojanti „Gimnastikos akademija“ jaučiasi „šventiškai“ veždama nepilnamečius vaikus į Lietuvai, Baltijos šalims ir Europai nedraugišką valstybę? Šiuo „džiaugsmingu“ faktu viešai pasidalinta „Gimnastikos akademijos“ puslapyje.
Ar nėra pažeisti valstybės ir nepilnamečių vaikų interesai? Ar Vilniaus miesto vaikams saugu sportuoti tokioje aplinkoje, kur formuojamos ir peršamos klaidingos vertybės?“ – klausė skaitytoja, pasiskundusi, jog per kelias savaites konkrečios savivaldybės reakcijos taip ir nesulaukė.
Delfi susisiekė su „Gimnastikos akademijos“ steigėja, vienintele dalininke ir vadove Tatjana Linovskiene.
Pastaroji tvirtino, jog varžybose Minske dalyvavo tik viena jaunoji gimnastė iš Lietuvos.
„Ir dalyvavo ne kokiose nors oficialiose varžybose, startavo be vėliavos, be nieko. Kur yra oficialūs turnyrai, kur kviečiamos federacijos, mes ten nevykstame“, – sakė T. Linovskienė.
Paklausta, ar Minske buvo daugiau kitų šalių gimnastų, ji tiesiai neatsakė.
„Aš jums dar kartą sakau, čia ne tarptautinis turnyras, o vidinės varžybos. Vaikas dalyvavo, nes buvo reikalingas startas – be vėliavos, be nieko. Sudalyvavo ir tiek, nei televizijų, nei radijų, nei vėliavų ten nebuvo“, – aiškino „Gimnastikos akademijos“ vadovė.
Vis dėlto LGF prezidentas Algimantas Gudiškis teigė, jog tokie T. Linovskienės argumentai nieko nereiškia.
„Mes nežinojome šio fakto, man tai naujiena. Tai aišku, kad blogai, labai blogai. Mes nutraukėme visus ryšius su Baltarusija ir Rusija. Neoficialios varžybos? Tai nieko nekeičia. Pavyzdžiui, tenoras Vaidas Vyšniauskas važiavo ten dainuoti – negi jis vėliavą nešėsi ant scenos? Ne, padainavo nei už Lietuvą, nei už Baltarusiją – bet vis tiek padainavo, to užtenka. Aišku, kelsime klausimą dėl šios išvykos“, – Delfi sakė A. Gudiškis.
L. Godijevos atminimo varžybose lietuviai dalyvaudavo ir praeityje. Kaimyninė Baltarusija iki karo apskritai buvo itin aktuali Vilniaus gimnastams su dabartiniu Europos vicečempionu Robertu Tvorogalu priešakyje. Kol buvo remontuojama Sostinės sporto centro salė, tituluotas atletas dažniausiai treniruotis keliaudavo į Baltarusijos olimpinę bazę.
„Kai buvo draugiški santykiai, mūsų gimnastai nuolat stovyklaudavo Minske, nes ten pasiūlydavo geras sąlygas už palankią kainą. Tol, kol neprasidėjo karas. Tada viską iškart nutraukėme ir savo federacijos nariams taip pat pasakėme – jokių ryšių“, – prisiminė A. Gudiškis.
LGF praėjusį mėnesį buvo viena iš septynių Europos nacionalinių federacijų, boikotavusių FIG kongresą Stambule (Turkija).
Praėjusį vasarį rusų tankams įsiveržus į Ukrainos teritoriją, FIG iš pradžių leido dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams tarptautinėse varžybose kaip neutraliems atletams.
Netrukus pasaulio taurės varžybų etape Dohoje (Kataras) kilo skandalas, kuomet prizininku tapęs rusas Ivanas Kuliakas ant nugalėtojų pakylos pasirodė krūtinę paženklinęs raide „Z“, tapusia Rusijos karinės agresijos Ukrainoje simboliu.
Po to FIG sugriežtino sankcijas, nebepriimdama į tarptautinę areną Rusijos ir Baltarusijos sportininkų.
Vis dėlto FIG prezidentas iš Japonijos Morinari Watanabe to nevadina sankcijomis – jo teigimu, draudimas įvestas dėl gimnastų saugumo ir varžybų integralumo.
„Tikiu, kad bausti kiekvieną reikia individualiai – taip daroma ir karo nusikaltimų atveju. Tikimės, kad karas greitai baigsis, noriu išvengti neapykantos, kuri gali likti po jo. O nebūtinos bausmės kaip tik ir kuria neapykantą. Dėl to ir nusprendėme nešalinti oficialių asmenų iš Rusijos ir Baltarusijos, kaip to nerekomendavo ir Tarptautinis olimpinis komitetas“, – FIG kongrese rusų ir baltarusių delegatų dalyvavimą komentavo M. Watanabe.
Beje, kongresas spalį turėjo vykti Norvegijoje, tačiau pastaroji iš anksto pranešė atsisakanti įsileisti svečius iš Rusijos ir Baltarusijos.
M. Watanabe ir anksčiau viešai ragino „atskirti sportą nuo politikos“ – galbūt dėl to, jog Rusija yra viena gimnastikos flagmanų ir turi reikšmingą finansinę įtaką FIG.
Vis dėlto A. Gudiškis abejoja, ar gimnastika artimiausiu metu ryšis pasekti bokso pėdomis ir atšaukti sankcijas agresoriams.
„Nemanau, kad prieis iki tiek, bet šioks toks (Rusijos ir Baltarusijos – Delfi) palaikymas jaučiasi. Dėl to ir nevažiavome į kongresą. Bet stambesnės valstybės nelabai nori pyktis su vadovybe“, – komentavo LGF prezidentas.
FIG vykdomajam komitetui vis dar priklauso buvęs ilgametis viceprezidentas Vasilijus Titovas. Pastarasis vadovauja ne tik Rusijos gimnastikos federacijai, bet ir vienam didžiausių šalyje VTB bankui, kuriam dėl karo Ukrainoje taip pat yra pritaikytos tarptautinės sankcijos.
Papildyta. Jau po straipsnio publikavimo su Delfi susisiekė Minske pasirodžiusios „Gimnastikos akademijos“ auklėtinės mama.
Ji apgailestavo dėl kilusio šurmulio, palietusio ir vaiką.
„Gal nereikėtų žiūrėti tik iš blogosios pusės. Mes visi juk norime, kad karas baigtųsi, kad grįžtume į ankstesnes vėžes, galėtume važiuoti į visas pasaulio šalis. Patys turime giminių Ukrainoje, esame už taiką ir prašome mus suprasti“, – sakė jaunosios gimnastės mama.
