“Į chloruotą vandenį jau nebenoriu lįsti. Kartais kyla pagunda paplaukioti, tačiau toks noras mane apima vis rečiau. Seniai save įtikinau, kad viskas baigta”, - “Kauno dienai” sakė Lietuvos plaukimo nugara 50 ir 100 metrų rekordų autorius.

Sporto vadovai pasiūlė pailsėti

- Dariau, kodėl pasitraukėte iš didžiojo sporto? Nebeliko jėgų ir noro treniruotėms, varžyboms?

- Manau, dar būčiau plaukiojęs ne vienerius metus, juolab kad ir sveikata nesiskundžiau. Tačiau po Atėnų olimpinių žaidynių Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete ir mūsų plaukimo federacijoje man buvo pasiūlyta pailsėti. Taip ir padariau.

Ilsėdamasis supratau, kad tikriausiai atėjo metas atsisveikinti su plaukimu. Juk pas mus niekas į akis tiesiai nepasako - pakaks, užleisk vietą kitiems. Užtat užuominos būna iškalbingos.

- Iš tiesų jautėte nuovargį?

- Iki Atėnų olimpiados keli sezonai tikrai buvo sunkūs. Sportavau beveik be poilsio. Vis dėlto pernai planavau dalyvauti Europos plaukimo 25 metrų baseine čempionate, tačiau mano ketinimus sužlugdė keista situacija: plaukimo vadovai žiniasklaidai skelbė, kad esu pavargęs ir tą sezoną oficialiose varžybose daugiau nestartuosiu, nors aš pats tvirtinau, jog neturiu jokių problemų ir esu pasirengęs pirmenybėms. Net sveikatą savarankiškai pasitikrinau. Kaip ir tikėjausi, gydytojai man priekaištų neturėjo, bet traukinys jau buvo nuvažiavęs. Iki šiol svarstau, kodėl kažkam kilo abejonių, jog plaukimas mane buvo išsekinęs.

Prekiauja automobiliais

- Kaip manote, kodėl taip viskas susiklostė?

- Neieškau kaltų ir ateityje neketinu kapstytis po praeitį. Lietuvos sporto užkulisiuose susidūriau su daugybe įvairių subtilių niuansų, daug ką suvokiau.

Pripažįstu, kad Atėnų žaidynėse mano rezultatai buvo ne tokie, kokių iš manęs laukta. Noriu tikėti, kad būtent dėl to buvau įrašytas tik į trečiąją olimpiečių grupę, kuriai priklausančius sportininkus finansuoja savivaldybės. Panevėžio miestas man padėjo pagal savo biudžeto galimybes, tačiau profesionaliam darbui reikėjo gerokai daugiau lėšų. Be to, ir šeimą reikia išlaikyti. Todėl privalėjau gyvenimui rasti kitą pajamų šaltinį.

Neabejoju, kad atsiras norinčių įgelti: nejaugi Grigalionis per dvidešimt metų iš plaukimo neužsidirbo tiek, kad dabar galėtų sportuoti už dyką? Neturiu ką slėpti: buvo metų, kai sportui skyriau ir savo asmeninių pinigų.

- Ką dabar veikiate?

- Dirbu bendroje JAV ir Lietuvos įmonėje. Prekiaujame amerikietiškais automobiliais.

Ketvirtoji vieta estafetėje - išskirtinė

- Ar įsivaizdavote, kad plaukiko karjerą baigsite taip, kad net laisvalaikiu nenorėsite užsukti į baseiną?

- Tokio finišo labiausiai bijojau. Vyliausi, kad su sportu atsisveikinsiu kitaip, todėl šiek tiek liūdna.

- Koks laikotarpis Jums buvo sėkmingiausias?

- Tikriausiai nuo 1996-ųjų, po Atlantos olimpiados, iki Atėnų žaidynių. Pavyko sėkmingai pasirodyti Europos čempionatuose, pasaulio taurės varžybose, pasiekti Lietuvos rekordus. Gerėjo mano rezultatai 25 metrų baseine.

- Kaip vertinate savo kolegų šio sezono startus?

- Tai, ką mūsiškių komanda pasiekė pasaulio čempionato estafetėje 4 po 100 metrų laisvu stiliumi, yra fantastika! Kas galėjo prognozuoti, kad lietuviai užims ketvirtąją vietą ir iš europiečių bus greičiausi, aplenkę plaukimo grandus iš Švedijos, Vokietijos, Rusijos, Olandijos?

Mano nuomone, šis laimėjimas Lietuvos sporte šiemet yra antrasis po lengvaatlečio Virgilijaus Aleknos auksinio metimo Helsinkyje.

Dabar Lietuvoje yra labai gerų plaukikų. Svarbiausia, kad tarp jų - nemažai gabių jaunų sportininkų. Jie tobulės, jei turės galimybių dažnai dalyvauti varžybose.