Oficiali versija teigia, kad F. Griffith-Joyner, vadintą FloJo, miegant užklupo epilepsijos priepuolis ir ji užduso. Tai įvyko praėjus vos 10 metų po jos didžiausio triumfo Seulo olimpinėse žaidynėse.
Sporto pasaulyje tai buvo šokiruojanti naujiena. Daugelis klausė, ar lengvosios atletikos žvaigždė negalėjo mirti dėl steroidinių medžiagų vartojimo pasekmių.
Amerikietės dopingo testai niekuomet nebuvo teigiami, tačiau gandai apie uždraustų priemonių vartojimą nuolat persekiojo sprinterę. Pernelyg jau pasakiška atrodė jos karjera.
F. Griffith-Joyner geriausi 100 m (10,49 sek.) ir 200 m (21,34 sek.) rezultatai – yra vis dar galiojantys pasaulio rekordai, o 1988 metais Seule ji iškovojo dar ir tris olimpinius aukso medalius.
Ilgais plaukais, spalvotais nagais ir iššaukiančia apranga išsiskyrusi sportininkė tapo tikra žvaigžde, kuriai imta siūlyta įvairias reklamos sutartis.
Tiesa, jos išvaizda buvo ir kiek neįprasta su pūpsančiais raumenų kalnais.
„Aš treniruojuosi kaip vyras“, – atsakydavo F. Griffith-Joyner, paklausta apie savo kūno sudėjimą ir neįprastai aukštus rezultatus.
Dar likus metams iki Seulo olimpinių žaidynių amerikietė 100 m bėgo per 10,96 sek. (Seule užfiksuotas rekordinis 10,49 sek. laikas), o dopingo testai tuomet buvo toli gražu ne tobuli. Iš karto po žaidynių sprinterė baigė savo įspūdingą karjerą.
Savo šalyje lengvosios atletikos žvaigždė buvo nešiojama ant rankų, tokios istorijos kaip jos buvo itin mėgiamos.
F. Griffith-Joyner tėvas savo dukters beveik nematė. FloJo su 10 brolių ir seserų augo vargingose sąlygose. Kartą ji pasakojo, kad tik dėl didžiausių mamos pastangų, nė vienas iš jos vaikų nepradėjo vartoti narkotikų ir nė vienas nebuvo nušautas.
F. Griffith-Joyner garsėjo savo savitu stiliumi. 1987 metais pasaulio lengvosios atletikos čempionate Romoje ji pasirodė vilkinti kostiumą, panašų į greitojo čiuožimo trumpuoju taku aprangą. 1988 metais ji pradėjo vilktis bėgimo aprangą, kur dešinė koja „uždengta“, o kairė – ne. Ji tą kostiumą vadino „vienakoju“ – „one-legger“. Jos apranga išsiskyrė ir tokiomis neįprastomis spalvomis kaip citrininė žalia ar violetinė.
Didelį dėmesį ji skyrė ir rankų nagų ilgiui bei stiliui. Jos varžovės vengė papildomų aksesuarų, kurie šiaip trukdytų bėgti, tačiau amerikietė prie starto linijos stojo su ilgais palaidais plaukais ir nesibodėjo puoštis juvelyriniais dirbiniais. Savo stiliumi ir išvaizda ji rūpinosi pati ir pirmenybę teikė neįprastiems dalykams.
Vėliau F. Griffith-Joyner dirbo asmenine buvusio JAV prezidento Billo Clintono trenere.
Po sprinterės mirties B. Clintonas taip kalbėjo: „Mums darė įspūdį jos greitis, talentas, mus žavėjo jos stilius. Nors ji buvo sporto pasaulio viršūnėje, niekuomet nepamiršo, iš kur kilo“.
F. Griffith-Joyner paliko dukrą Mary Ruth Joyner, kurios 1990 metais susilaukė su savo vyru 1984 metų olimpiniu trišuolio čempionu Alu Joyneriu.
JAV lengvosios atletikos federacija 1995 metais įtraukė sprinterę į Šlovės muziejų. 2000 metais 102-osios gatvės mokykla buvo pervadinta jos vardu. Šią mokyklą lankė ir pati F. Griffith-Joyner.
Ji taip pat buvo menininkė ir tapytoja. F. Griffith-Joyner žurnalas „Time“ įtraukė į įtakingiausių praėjusio šimtmečio moterų sąrašą. Ji taip pat buvo iškrinkta 1988 metų moterimi.
