Ankstų sekmadienio rytą Lietuvos laiku 28-erių E. Stanionis San Antonijuje (JAV) susitiks su trejais metais jaunesniu amerikiečiu Vergilu Ortizu jaunesniuoju.
Abu kovotojai per profesionalų karjerą dar nėra patyrę pralaimėjimo, o V. Ortizas visas 19 kovų baigė nokautais.
Prieš beveik dvejus metus viena jų buvo pasiekta prieš E. Kavaliauską. Tada lietuvis antrame raunde parklupdė V. Ortizą, bet nesugebėjo pribaigti varžovo.
Vėliau jau šis perėmė iniciatyvą ir aštuntame raunde pasiekė pergalę.
„JAV galvoja, kad favoritas – V. Ortizas. Bet mano akimis favoritas yra E. Stanionis. Manau, kad jis turėtų tikrai gerai ir pergalingai sukovoti. Eimantas yra tvirtas, užsispyręs kovotojas, daro viską taip, kaip turi daryti. Disciplina visada aukščiausiame lygyje – todėl manau, kad viskas bus gerai“, – prieš būsimą kovą Delfi sakė E. Kavaliauskas.
Praėjusią savaitę 35-ąjį gimtadienį atšventęs E. Kavaliauskas išskiria vieną ir ypač pavojingą V. Ortizo ginklą, tačiau mano, kad kovoje su E. Stanioniu tai amerikiečiui gali pakišti koją.
„Ortizas turi ganėtinai didelę sprogstamąją jėgą, yra karšto būdo, galingas. Visi Virgilo smūgiai akcentuoti, bet šioje kovoje jam tai gali pakišti koją – kada jis praleidžia smūgį, negalvoja apie gynybą ir šoka į priekį muštis. O su Eima apsikeisti smūgiais gali būti pavojinga“, – perspėja buvęs olimpietis.
Nors mūšį E. Kavaliauskas stebės būdamas Lietuvoje, pėdsaką šioje kovoje taip pat bus palikęs.
Prieš dvejus metus V. Ortizas po pergalės sakė, kad E. Kavaliauskas buvo stipriausias sutiktas varžovas ir atidavė pagarbą lietuviui už mandagų elgesį, taip pat pažadėjo, kad esant reikalui, bus pasirengęs padėti treniruotėse.
Viskas apsisuko taip, kad pats V. Ortizas pasikvietė E. Kavaliauską į savo pasiruošimo stovyklą prieš kovą su E. Stanioniu.
Nuožmiąja mašina (angl. „Mean Machine“) vadinamas E. Kavaliauskas neslepia, kad dėl to susilaukė nemažai pykčio ir žinučių iš tautiečių.
„Jau nekreipiu į tai dėmesio. Žmonės gali prisigalvoti, ką nori, aš darau tai, kas naudinga man. Kartais net smagu sulaukti heito (pykčio – Delfi). Aš jau veteranas – nelabai tos strėlės į mane eina.
Žmonės prisigalvoja, kad esu Ortizo, Stanionio komandoje. O aš esu „Mean Machine“ komandoje.
Vienas dalykas – mes su Eimantu esame iš to paties miesto, abu Lietuvos boksininkai – visada jį palaikau. Aš nevažiuoju kažkam kažkokias paslaptis išduoti“, – aiškino jis.
Jis pabrėžia nežinantis nieko daugiau nei V. Ortizo komanda pati mato analizuodama E. Stanionio kovas, todėl apie kažkokių paslapčių atskleidimą kalbos net negali būti. Kitas dalykas – pats V. Ortizas supranta, kad ruoštis kovai su lietuviu pasikviečia kitą lietuvį, todėl ir E. Kavaliauskui nerodė visų savo kozirių.
„Tai faktas“, – tik šypteli E. Kavaliauskas. – Sparingai yra labai svarbūs ir visi nori tiesiog rasti gerų treniruočių partnerių, o tai yra sudėtinga“.
Pats E. Kavaliauskas jau beveik metus ir tegyvena treniruočių ritmu – paskutinė kauniečio kova vyko praėjusių metų spalį, kai jis vieningu teisėjų sprendimu nugalėjo Mykalą Foxą.
Boksininkas sako, kad nors jo amžius bokso pasaulyje – jau veterano, bet parako dar tikrai yra.
Vis tik labiausiai sekina nuolatinis kovų laukimas.
„Bokso pasaulyje jau esu veteranas. Nesijaučiu kaip veteranas, bet tai – brandus amžius šiame sporte.
Parako dar tikrai yra. Ir jaučiu, kad fizinės galimybės yra puikios. Net gal jaučiuosi geriau nei prieš dešimt metų. Nors tada galvojau, kad esu stiprus ir fiziškai pajėgus, bet kokius dalykus dabar darau treniruočių metu.. Nebūčiau pagalvojęs, kad tą galėjau anksčiau padaryti.
Manau, kad tą lemia nuoseklus darbas ir disciplina, noras tobulėti, būti geresniu.
Bet nors fiziškai esu pajėgus, psichologiškai išlaikyti formą – sunku, kai kovų vis nėra – lauki ir lauki, o dar blogiau, kai jas vis nukelia. Būna pažadama kova, tu patiki tuo, ruošiesi, artėji prie geriausios sportinės formos, o tada vėl mėnesiui nukelia ir taip toliau. Pradedi lūžti psichologiškai. Tada grįžti į Lietuvą persikrauti“, – pasakoja jis.
Pastarąsias savaites E. Kavaliauskas ir leidžia Lietuvoje. Jis čia pakrikštijo sūnų, taip pat atšventė gimtadienį, kurį įprastai sutikdavo JAV, Oksnardo mieste Kalifornijoje, kur jau daugelį metų treniruojasi, o neseniai ir pats pradėjo treniruoti kitus.
Jis skaičiuoja, kad paskutinį kartą gimtadienį Lietuvoje sutiko dar 2015 metais, o į tėvynę sugrįžo beveik po dvejų metų pertraukos.
„Pasiilgstu Lietuvos. Tikrai galiu pasakyti, kad esu paprastas žmogelis. Važiuoju per Lietuvą keliukais, matau laukus, lygumas, miškus, ir širdis džiaugiasi. Lietuvoje man visada smagu, todėl stengiamės grįžti kuo dažniau, bet ne visada pavyksta“, – sako kovotojas.
Liepos 17 d. jis keliaus atgal į JAV, kur tęs kasdienes treniruotes ir lauks žinių apie artimiausią kovą. E. Kavaliauskas atsargiai viliasi į ringą sugrįžti rudens pradžioje, tačiau tiksliai prognozuoti įvykių negali.
Per savo karjerą jis jau yra kovojęs dėl pasaulio čempiono diržo – tiki, kad įmanoma išsikovoti ir dar vieną šansą.
„Kartais užtenka vienos kovos ir gali gauti tą šansą, bet kartais tenka daug keliauti iki to. Aš tikiuosi, kad vis dar gausiu tą šansą – bet bus, kaip bus. Todėl visada noriu tik geriausių varžovų, niekada neatsisakau jokių kovų – ką pasiūlo, tą imu. Noriu kuo stipriausių varžovų, kad kelias iki titulų būtų kuo greitesnis. Bet nėra lengva.
Politika čia daug ką lemia. Mums, užsieniečiams, JAV tikrai sunku prasimušti į aukštumas. Jie visada palaiko ir nori geriausio savo kovotojams“, – pažymi E. Kavaliauskas.
