Europos žaidynių nugalėtojas ir Senojo žemyno vicečempionas H. Žustautas kartu su Europos jaunimo čempionu Vadimu Korobovu buvo laikomi perspektyviausiais sprinto kanojininkais po itin sėkmingos Jegvenijaus Šuklino karjeros, vainikuotos Londono olimpiniu sidabru.
Kai Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija nutarė iš olimpinių rungčių sąrašo išbraukti 200 metrų vienviečių kanojų varžybas, medalius skinti pasirengusių H. Žustauto ir V. Korobovo karjeros tarsi inkaras ėmė grimzti į užmaršties dugną.
Tiesa, minėtą sprendimą turi patvirtinti TOK, tačiau panašu, kad šis niekur neskuba. Neatmetama galimybė, kad viskas paaiškės, pavyzdžiui, likus penkioms dienoms iki Europos čempionato liepą.
„Veikiausiai mūsų rungties neliks, todėl ruošiamės 1000 m distancijai. Mėginu susitaikyti su tuo, bet galvoju, kad jei visgi 200 m liktų, iš karto grįžčiau“, – sakė H. Žustautas. – Sunku pasakyti, kaip seksis kilometrą irkluoti. Gal pavyks per pora metų pasiruošti. Pačiam įdomu. Kol finansavimas yra, dirbu.“
Lietuvos baidarių ir kanojų federacijos generalinis sekretorius Romas Petrukanecas tvirtino, kad analogiškai gali nelikti dvivietės baidarės 200 m distancijos. Šioje rungtyje 31 metų Aurimas Lankas ir 31 metų Edvinas Ramanauskas Rio de Žaneire iškovojo olimpinius bronzos medalius.
„Jiems yra du keliai – arba jie prisideda prie 27 metų Igno Navakausko ir visi trys varžosi 200 m vienviete baidare dėl vienintelio kelialapio į Europos, pasaulio čempionatus bei olimpines žaidynes, arba, jei, atsiras tokia olimpiados programoje, sėda keturvietę baidarę ir irkluoja 500 m“, – aiškino R. Petrukanecas.
Anot jo, jaunesni tokias permainas pakelia lengviau, vyresni – sunkiau: „Yra bėdų. Sportininkai mėtosi ir viltys nepagrįstos. Čia kaip kiekvieną rytą atsibundi ir tikiesi, kad švies saulė, o vietoje to ištisai lietus lyja. Truputį trukdo.“
Didelę permainą išgyvenantis H. Žustautas aiškino, kad dabar tenka penkiskart ilgiau irkluoti – atsiranda ir kitokia strategija ir technika.
„200 m yra 38–40 sek. darbo, o kilometras – 3 min. 50 sek. Visą distanciją turi laikyti pastovų greitį – pradžioje neperskubėti, palikti jėgų finišui. O 200 m atsistoji ir lupi kiek turi sveikatos. Svarbiausia – be klaidų. Kilometre jei startą praloši ar yrį negerą padarysi – nebus kažkas tragiško“, – teigė pirmasis Lietuvos Europos žaidynių čempionas.
Sunkiausia jam kol kas susitvarkyti su valties slydimu: „Sprinte jis ne tiek svarbus. Visa kita paprasčiau – raumenis gali ištreniruoti ir psichologiškai nusiteikti. Reikia tik gero valties slydimo.“
1000 m besiruošiantis, tačiau ir 200 m sprinto neapleidžiantis H. Žustautas tvirtino, kad tenka su tokia realybe susitaikyti: „Mesti sporto dar nesinori, esu jaunas. Reikia stengtis ir užsikabinti iš naujo. Kaip vaikystėje pradėjau nuo nieko, taip ir dabar. Galbūt kitaip mąstysiu, jei rezultato nebus.“
R. Petrukanecas teigė, kad reikia 3-4 metų sprinto kanojininkams visiškai persikvalifikuoti ir sėkmingai varžytis kilometro distancijoje. „2019 metais reikia būti visaverčiais šios distancijos dalyviais ir kovoti dėl patekimo į olimpiadą“, – tikino jis.
Grįžę iš antros stovyklos Portugalijoje pajėgiausi Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai vyks į Kroatiją, o vėliau tęs pasirengimą Trakuose.
Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje lietuviai dalyvaus pasaulio taurės etapuose Vengrijoje ir Serbijoje, liepos 13–16 dienomis Plovdive (Bulgarija) varžysis Europos čempionate, o rugpjūčio 24–27 dienomis Račicoje (Čekija) – pasaulio čempionate.
