Vienas jų, tikras žemaitis, kretingiškis 18-metis puolėjas Emilijus Krakauskas, kuris į Lietuvą grįžo iš Šveicarijos. Laikrodžių šalyje Bylio EHC „Biel“ U-20 komandoje žaidžiantis lietuvis Šveicarijos ledo ritulio pasaulyje žinomas gerai – per 23 šio sezono rungtynes E. Krakauskas jau įmušė 15 įvarčių ir yra daugiausiai įvarčių įmušęs lygos puolėjas.
E. Krakauskas atstovauja Klaipėdos krašto ledo ritulio mokyklą, kurioje žengė pirmuosius žingsnius kartu su metais vyresniu broliu, taip pat rinktinės kandidatu Viliumi Krakausku.
„Viskas prasidėjo Kretingoje, mano gimtajame miestelyje, kai vieną kartą tėtį pakvietė pažaisti ant ledo. Mus tėtis su broliu irgi pasiėmė. Vyrai žaidė ledo ritulį, o mes tiesiog bėgiojome ant ledo. Vilius buvo pirmas, kuris užsidėjo pačiūžas ir pradėjo čiuožti. Man visą laiką kas nors buvo negerai – tai kojinės per mažos, tai pačiūžos spausdavo.
Tėvas kartą liepė jas užsidėt ir pavaikščiot per sniegą. Tada brolis tempė per ledą ir pradėjau po truputį čiuožti. Žodžiu, viskas prasidėjo ant prūdo. Tik vėliau nuvykom į Klaipėda, kur dar senojoje ledo arenoje prie mėsos fabriko pradėjome lankyti treniruotes“,– pirmąją pažintį su pačiūžomis prisiminė vienas geriausių rinktinės puolėjų E. Krakauskas.
Po trejų metų treniruočių Klaipėdoje E. Krakausko kelias pasuko į kaimyninę Latviją. Liepojos mieste, kuris nutolęs nuo Kretingos 80 kilometrų, yra vaikų ledo ritulio mokykla, kurioje ir dabar treniruotes lanko ne vienas rinktinės kandidatas. Prasidėjo kasdienės nuobodžios kelionės.
„Gerai pamenu, kai tėtis paimdavo mane iš mokyklos, mama paruošdavo dėžutę sumuštinių ir mes važiuodavome į Liepoją. Kelionės metu spėdavome ir pamokų griebtis, kartais miegodavome. Po kelių kelių mėnesių važinėjimų, latviai testavo mane ir pakvietė žaisti už jų komandą. Vakare apie dešimtą vienuoliktą vakaro grįždavome namo“, – keliones į Latviją prisiminė ledo ritulininkas.
Porą metų pasivažinėjus kas antrą dieną į Liepoją, šeima nutarė, jog taip yra sudėtinga ir 11-metis E. Krakauskas apsigyveno Liepojoje. Lietuvį priėmė komandos trenerio mama.
„Pradėjau lankyti rusų mokyklą nuo šeštos klasės ir tris metus kartu su komandos draugu mokėmės vienoje klasėje. Įsimintiniausias įvykis mano karjeroje ir įvyko man besimokant Liepojoje“, – sakė E. Krakauskas.
Kartą lietuvis buvo pakviestas ginti Jūrmalos komandos garbę Europoje gerai žinomame „Riga cup“ turnyre.
„Turnyre pasirodžiau neblogai, buvau vienas rezultatyviausių turnyro žaidėjų. Po jo sulaukiau elektroninio laiško iš agento šveicaro. Neįsivaizduoju, kur jis mane pamatė, tačiau jis rašė, jog domisi manimi ir susirašinėjus ilgai po metų buvau pakviestas į Šveicariją, į HC „Davos“ klubo peržiūrą“,– prisiminė lietuvis.
Beje, pirmo laiško iš agento iki šiol puikiai žemaitiškai kalbantis ledo ritulininkas sulaukė informatikos pamokoje, sėdėdamas prie kompiuterio. Pamatęs laišką ir perskaitęs jį pamokos metu, atsiprašė mokytojos ir išbėgęs į koridorių drebančiomis rankomis surinko tėčio telefono numerį.
„Tėtis pasakė, jog nereikia tikėti tokiais niekais. Tačiau man tas laiškas nedavė ramybės. Vakare tėtis dar kartą paskambino ir jau prašė perskaityti laišką, po ko nutarėme parašyti atsakymą. Tai ir pakeitė mano karjerą, po ko atsidūriau Šveicarijoje“,– pasakojo E. Krakauskas.
Davoso klube pasirodžiau gerai, tačiau agentas patarė ieškoti pigesnio pragyvenimui miesto. Taip atsidūriau Bylio mieste ir pradėjau žaisti šio miesto ledo ritulio komandoje, devintą klasę pradėjau lankyti šiame mieste. Gyvenau ūkininkų šeimoje, vėliau persikėliau į vaikų komandos trenerio namus, kuris vėliau tapo mano komandos treneriu. Dar po metų gavau atskirą butą, maitinimą ir pradėjau gyventi atskirai“, – karjeros pradžią Šveicarijoje.
Jaunuolis nesigaili nė vieno savo karjeros etapo. Ne ir tų dienų, kai po prastų treniruočių Liepojoje labai piktas tėtis vakare mus veždavo ne namo, o į Kretingos stadioną, kur liepdavo su broliu bėgti ratus iki paskutinių jėgų. Pamenu, bėgdavome ratus verkdami. Buvo ir toks momentas, kai labai prasto periodo Latvijoje metu tėtis leido pasirinkti ar noriu žaisti toliau. Aš užsispyręs pasakiau, jog noriu žaisti ir žaisiu. Gerokai vėliau tėtis pripažino, jog net ir išgirdęs neigiamą atsakymą, būtų vistiek ieškojęs būdų kaip palikti mane ledo ritulyje.
Dabar aš dėkingas savo tėčiui už tai, jog esu ledo ritulyje. Ir esu laimingas, jog tėtis padarė taip, jog aš žaisčiau ledo ritulį. Tėtis dabar gyvena Vokietijoje, tačiau iki šiol yra didžiausias mano kritikas – iki šiol skambina po rungtynių, priekaištauja, jog neįmušiau, prastai sužaidžiau. Gerbiu visus savo trenerius, tačiau pagrindinis mano treneris – tėtis. Jis spaudė mane prie ledo ritulio, neabejoju, jog spaus ir ateityje“,– dėkingumo savo tėčiui neslėpė puolėjas.
Lietuvis planuoja po metų Šveicarijoje gauti pilną šios šalies ledo ritulininko licenciją, kuri užsieniečiui suteikiama po penkerių metų. Tuomet žaidėjas planuoja pradėti žaisti vyrų komandoje, kurioje E. Krakauskui jau leidžiama treniruotis kartą per savaitę.
Ateinančią savaitę E. Krakauskas tikisi nudžiuginti sporto šakos gerbėjus pergalėmis pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionate.
„Žinau, jog vengrai stiprūs, turi žaidėjų iš Švedijos, Austrijos, Šveicarijos aukščiausių lygų, tačiau ir mes nesame prasti. Galime prieš juos pakovoti, žaidžiame geruose klubuose, tad tikiuosi gerų, kietų rungtynių su vengrais kovoje dėl pirmos vietos turnyre“, – apie rinktinės galimybes čempionate sakė Lietuvos jaunimo rinktinės puolėjas E. Krakauskas.
