Apimtimis vejasi valstybę
Penktadienį LTOK generalinės asamblėjos patvirtintame organizacijos biudžete suplanuotos beveik 9,5 mln. eurų siekiančios išlaidos. Neminint olimpinio komiteto valdomo Lietuvos olimpinio fondo, kuriame šiais metais „suksis“ dar 1,74 mln. eurų.
LTOK finansai savo apimtimi jau prilygsta trečdaliui valstybės išlaidų sporto srityje. Palyginimui, metinės valstybės investicijos į sporto infrastruktūros objektus sudaro 10,3 mln. eurų.
Praėjusiais olimpiniais metais LTOK išlaidos buvo kuklesnės – 7,9 mln. eurų.
„Sunkiausią“ eilutę olimpinio komiteto biudžete užima programa „Tokijas 2020“ – jai įgyvendinti numatyta 3,5 mln. eurų. Iš jų du milijonai skirti sportininkų pasirengimui.
Nepaisant kilusio triukšmo dėl valstybės paramą individualių sporto šakų atletams paskirstančio Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) sprendimo susiaurinti finansavimą gaunančių sportininkų ratą, panašu, kad elitas ir toliau bus išlaikomas iš dviejų šaltinių.
Anot LTOK generalinio sekretoriaus Valentino Paketūro, finansavimo gali tikėtis 176 sportininkai, tarp kurių yra ir daugiau nei pusšimtis LOSC remiamų atletų. LTOK pinigų paskirstymo tvarka neturėtų keistis – kiekvieno atleto krepšelio svorį nulems tie patys kriterijai kaip iki šiol – pirmiausia, rezultatai tarptautinėse varžybose.
Tiesa, nuo šių metų lėšos sportininkus pasieks kitokiu keliu: jei anksčiau LTOK kofinansuodavo LOSC skirstomą paramą, dabar olimpinis komitetas turės pats su kiekvienu jos gavėju sudaryti individualias sutartis.
„Finansuoti per LOSC buvo pigiau. Dabar dėl kiekvieno sportininko reikės sudaryti sutartis su federacijomis, o šioms – su treneriais, medikais, masažuotojais, sporto bazėmis ir taip toliau. Pabrangs išlaidos aptarnaujančiam personalui, ir tai yra pagrindinis minusas“, – kalbėdamas su DELFI, pokyčius vertino V. Paketūras.
Papildomai 550 tūkst. eurų numatyta olimpinės rinktinės kandidatų stipendijoms, kurių dydis svyruoja nuo 300 iki 700 eurų per mėnesį. Tokiu būdu „prisidurti“ galės ir tie sportininkai, kuriems stipendijas moka valstybė.
Aklimatizuotis į Tokijų – likus trejiems metams iki žaidynių
Programą „Tokijas 2020“ sudaro ir daugiau smulkesnių išlaidų eilučių.
160 tūkst. eurų numatyta skirti specialiųjų transporto priemonių lizingui. Techniką LTOK be konkurso išpirks iš to paties gamintojo kaip ir olimpiniams prizininkams dovanojamus automobilius.
„Specialus transportas yra reikalingas irkluotojams, buriuotojams, slidininkams, penkiakovininkams ir taip toliau. Sudarėme lizingo sutartis su BMW koncernu, jie davė didžiules nuolaidas. Jeigu reikalingo transporto šis gamintojas pasiūlyti negali, tuomet jau vedame derybas ir su kitais“, – aiškino V. Paketūras.
Papildoma suma jau dabar rezervuota... sportininkų aklimatizacijai Japonijoje.
Už 110 tūkst. eurų olimpiniai kandidatai pradės pratintis prie Tekančios saulės šalies laiko juostos ir gamtinių sąlygų, nors iki olimpinių žaidynių dar likę daugiau nei treji metai.
V. Paketūro teigimu, praėjusį rugsėjį Vilniuje viešėjusi Hiratsukos miesto delegacija pasirašė sutartis, pagal kurias sutiko priimti Lietuvos sportininkus lengvatinėmis sąlygomis.
„Jie labai palankiomis sąlygomis suteikia visas bazes, medicininę priežiūrą, maitinimą. Už tai reikės šiek tiek mokėti, bet nedaug. Kaip girdėjau, dziudo, kuris Japonijoje labai populiarus, atstovams išvis tereikės tik savomis lėšomis atskristi.
Ar yra prasmė aklimatizuotis iki žaidynių likus trejiems metams? Čia jau sprendžia specialistai. Jų nuomone, būtų gerai kuo anksčiau tai padaryti“, – dėstė vienas LTOK vadovų.
Rems jaunimą
LTOK biudžete taip pat numatyti 520 tūkst. eurų olimpinės ir perspektyvinės pamainos grupių sportininkams.
Pastaruosius iki praėjusio rudens rengė LOSC, bet vėliau tokios funkcijos atsisakė, palikęs ją naujoms sporto gimnazijoms, veikiančioms Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Tiesa, LOSC žada ir toliau leisti buvusiems auklėtiniams nemokamai naudotis savo bazėmis ir apgyvendinimo paslaugomis.
Kaip paramą perspektyviems atletams padalins LTOK ir kiek jaunųjų sportininkų pateks į sąrašus, kol kas neaišku.
Nėra krepšinio – nėra olimpiados?
Olimpinių sporto šakų federacijoms LTOK šiemet pažadėjo išdalinti 1,28 mln. eurų. Kiekviena jų gaus po 30 tūkst. eurų, o sporto šakos, kurioms atstovauja Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkai iš Lietuvos – antra tiek.
Vis dėlto riebiausią kąsnį – 350 tūkst. eurų – atsirieks Lietuvos krepšinio federacija, vienintelė finansuojama atskira eilute.
Kodėl krepšinio statusas olimpiniame komitete yra išskirtinis?
„Todėl, kad jie vieninteliai iš komandinių sporto šakų yra realūs kandidatai patekti į žaidynes. Kiti tai gali tik teoriškai – jie patys tai pripažįsta. Aš taip visiems sakau: nebus krepšinio olimpinėse žaidynėse, laikykite, kad mūsų ten nė nėra. Toks jau visuomenės požiūris“, – sakė V. Paketūras.
Likę šalies olimpinių komandinių sporto šakų atstovai išsidalins 360 tūkst. eurų.
Darbuotojams – pilnesnės kišenės
Tuo metu LTOK direktorato išlaidos 2017-aisiais išaugs beveik dvigubai ir sudarys 712 tūkst. eurų.
180 tūkstančių numatyta būstinės remontui, rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimui, naujiems baldams. Taip pat padidės darbo užmokesčio fondas.
„Ruošiamės pakelti atlyginimus 10 proc. Jie nesikeitė jau trejus metus. Kaip pamenate, 2012-aisiais atėję į LTOK, algas tokia pačia dalimi buvome apkarpę. Paskui šiek tiek pakėlėme – berods, 5 procentais. Įvertinant, kad valstybės sektorius kiekvienais metais kyla po 5-6 proc., mes priėmėme nutarimą irgi pakelti atlyginimus“, – DELFI aiškino V. Paketūras.
Oficialios svetainės internete duomenimis, LTOK direktorate dirba 14 asmenų.
LTOK prezidentės pareigos, kurias eina Daina Gudzinevičiūtė, yra visuomeninės. Tačiau buvusi šaulė atlyginimą gauna kaip Lietuvos olimpinio fondo valdybos pirmininkė. Pastarajame dirba dar trys darbuotojai.
LTOK pajamas surenka iš jam priklausančios loterijų bendrovės „Olifėja“ paramos ir dividendų, taip pat Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) subsidijų.
