Dar praėjusį mėnesį Paryžiaus merė Anne Hidalgo užsiminė palaikanti idėją, kad Rusijos atletai 2024-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti po neutralia vėliava.
Visgi BBC skelbia, kad ji radikaliai pakeitė savo nuomonę ir karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos sportininkų Prancūzijoje matyti nebenori.
„Neįmanoma apsimesti, kad nieko neįvyko, kai bombos toliau krenta ant Ukrainos miestų“, – BBC cituoja Paryžiaus merę.
Anot jos, neutralus statusas apskritai yra neegzistuojantis dalykas, nes „yra atletų, kurie iš tikrųjų yra disidentai, tačiau jie žaidynių atidaryme žygiuoja ir jose varžosi tarptautinės pabėgėlių komandos gretose.“
„Neutralus statusas buvo atsiradęs dopingo skandalo fone, tuomet buvo toks pasirinkimas. Tačiau dabar aš tokios formuluotės ir idėjos nepalaikau“, – pridūrė A. Hidalgo.
Antradienį į IOC kartu kreipėsi Europos šiaurės šalių – Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos ir Danijos olimpiniai komitetai, pažymėję, kad šiuo metu „tikrai ne laikas svarstyti apie rusų ir baltarusių sugrąžinimą“ į tarptautines sporto arenas.
Kad nepalaiko tokios IOC idėjos, viešai pareiškė ir Latvijos, Lietuvos, Estijos bei Lenkijos olimpiniai komitetai. Tiesa, Lietuva kol kas pasisako prieš Europoje sklandančią idėją, jog rusų ir baltarusių dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse atveju reikėtų skelbti jų boikotą.
Anot Lenkijos sporto ir turizmo ministro Kamilio Bortniczuko, rusų ir baltarusių dalyvavimo žaidynėse atveju jas galėtų boikotuoti daugiau nei 40 valstybių.
Primename, kad sausio pabaigoje IOC pasiuntė palankų signalą iš tarptautinės arenos eliminuotiems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dėl 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių, kartu paraginęs atskiras vyriausybes nesikišti į sporto reikalus.
Praėjusį vasarį prasidėjus karui rekomendavęs suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus, dabar IOC skelbia, jog „jokiam atletui neturėtų būti trukdoma dalyvauti varžybose tik dėl jo paso“.
IOC taip pat laikosi pozicijos, jog „vyriausybės neturėtų spręsti, kuriems sportininkams galima pasirodyti konkrečiose varžybose, o kuriems – ne“.
Pažymima, kad Rusijos ir Baltarusijos atstovų sugrąžinimo į tarptautinius renginius būdai toliau bus svarstomi, palaikoma idėja abiejų valstybių sportininkams kelialapių į Paryžių siekti per Azijos olimpinės atrankos varžybas.
Tiesa, nurodoma, kad žalia šviesa keliauti į olimpines žaidynes turėtų būti uždegama tik tiems atletams, kurie nereiškė palaikymo karui ir atitinka Pasaulinio antidopingo kodekso reikalavimus.
Paryžiuje tiek Rusijos, tiek Baltarusijos sportininkai galėtų pasirodyti kaip neutralūs atletai – be savo šalių simbolikos. Vis dėlto IOC pabrėžia, kad spręsti dėl jų dalyvavimo turės atskiros olimpinių sporto šakų tarptautinės federacijos.
Kursą rusų ir baltarusių atžvilgiu Lozanoje (Šveicarija) įsikūręs ir vokiečio Thomaso Bacho vadovaujamas IOC keičia nuo praėjusio gruodžio, kai pirmą kartą prakalbta apie norą panaikinti ar pakeisti pritaikytas sankcijas.
