Žaidynėse dalyvauja Airijos, Australijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Ispanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos delegacijos.
Nepavyko sulaukti trijų valstybių – Jungtinių Arabų Emyratų, Kazachstano ir Kuveito lietuvių.
„Prabėgo ketveri metai ir vėl rengiame VIII pasaulio lietuvių žaidynes. Gaila, kad šįkart yra mažesnis bendras dalyvių skaičius, tačiau džiugina tai, kad Vilniuje varžysis gausiausias istorijoje užsienio lietuvių skaičius“, - sakė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Algirdas Raslanas.
„Sportininkai pirmieji pralaužė „geležinę uždangą“. Mes pirmieji 1988 metais nuvykome į tolimąją Australiją, Adelaidę, kur vyko III lietuvių žaidynės. Mes pirmieji pasikvietėme užsienio svečius į Lietuvą 1991-aisiais. Nei kultūros, nei meno žmonės tais laikais tokių žygių dar nedarė“, - priminė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas.
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Stasys Kuliavas neabejoja šių žaidynių reikalingumu.
„Vėl sutiksime tiek daug šaunių draugų iš įvairiausių pasaulio šalių. Noriu jums pasakyti, kad šios žaidynės yra reikalingos ir jas būtinai reikia tęsti. Atsiprašau, kad esu užkimęs, nes balsą prarėkiau krepšinio aikštelėje“ – kalbėjo Kanados lietuvis.
Praėjusiose žaidynėse 2005 metais buvo nutarta šį tarptautinį lietuvių sporto forumą rengti kas ketverius metus ir būtinai – Lietuvoje.
Vienas žaidynių iniciatorių ir renginio idėjinių vadovų, Australijos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ALFAS) atstovas Antanas Laukaitis džiaugėsi, kad jam pavyko į Lietuvą atvežti net 70 sportininkų.
„Smagu būti čia kartu su 70 sportininkų, atvažiavusių iš Australijos. Nors įveikėme tolimą kelią, džiaugiamės matydami tokią gražią ir žalią Lietuvą. Australijos lietuvių ir Lietuvos sportininkų amžina draugystė užsimezgė dar nuo žaidynių Adelaidėje laikų. Tada Australijoje žmonės verkė matydami Lietuvos sportininkus“, - teigė sporto judėjimo veteranas A. Laukaitis.
Žaidynių vėliavą pakėlė trijų skirtingų lietuvių sportininkų kartų atstovai – visų aštuonerių žaidynių dalyvis Stasys Šutas, Barselonos olimpiados čempionas Romas Ubartas ir jaunoji šalies lengvosios atletikos viltis Andrius Gudžius.
Vėliau skverelyje prie KKSD buvo pasodintas Lietuvos tūkstantmečio ąžuolas Lietuvos sportui atminti.
Po pietų Vilniuje vyksta žaidynių darbo grupės išplėstinis posėdis, o penktadienį sportininkai jau išbandys jėgas 14 sporto rungčių aikštelėse.
Organizatoriai deklaruoja, kad pasaulio lietuvių žaidynės „tebėra aktualios, kaip tautinio bendravimo, tautos sveikatingumo, prasmingo laiko leidimo ir socialinio užimtumo forma“.
Iškilmingas žaidynių atidarymas - šeštadienį (birželio 27 d.) Kalnų parke.
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada buvo surengta 1938 metais Kaune, o po 40 metų pertraukos idėja atgaivinta Toronte (Kanada, 1978 m).
