Triskart iš eilės pasaulio šuolių į aukštį čempionė triumfavo savaitgalį Maskvoje vykusiose „Lyčių mūšio“ varžybose, kuriose įveikė 2 metrų ribą ir pasiekė geriausią sezono rezultatą.
Vis dėlto trumpai pasidžiaugusi pergale lengvaatletė bedė pirštu į šalies sporto sopulius.
M. Lasickienė pareiškė, kad jei dabartinis Rusijos lengvosios atletikos federacijos (RLAF) prezidentas Petras Ivanovas paliks savo postą, tai bus eilinė išdavystė ir kad tokiu atveju nesupras nei Sporto ministerijos, nei Rusijos olimpinio komiteto (ROK), nei Vyriausybės, nei paties P. Ivanovo.
Marija pabrėžė, kad džiaugtųsi, jeigu klystų su šia savo prognoze, bet jei RLAF iš tiesų praras dar vieną savo prezidentą, tai bus labai liūdna situacija ir visiška nesąmonė.
Sportininkės būgštavimus dėl tokio galimo scenarijaus sukėlė tai, kad P. Ivanovas buvo paskirtas į Federalinės antimonopolinės tarnybos (FAS) pavaduotojo pareigas, o pagal 2009-ųjų prezidento dekretą, valstybės tarnautojai negali vadovauti šalies sporto federacijoms.
Be to, Sporto arbitražo teismo sprendimu, valdininku tapusiam P. Ivanovui, kaip ir visiems kitiems Rusijos valstybės tarnautojams, draudžiama lankytis tarptautinėse sporto varžybose, įskaitant pasaulio čempionatą ir olimpines žaidynes.
Tiesa, kritikos pažėrusi M. Lasickienė sulaukė Rusijos sporto ministro Olego Matycino atkirčio.
„Marija yra nuostabi atletė ir ji turi teisę į asmeninę nuomonę. Bet pastaruosius metus Sporto ministerija, ROK ir federacija daro viską, kad apgintų tokių sportininkų kaip M. Lasickienė interesus. Ir visi, taip pat ir P. Ivanovas, deda maksimalias pastangas, kad atkurtų neutralių sportininkų teises.
Sportininkai turėtų jausti daugiau atsakomybės prieš išsakydami tokius komentarus valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų ir konkrečių žmonių atžvilgiu. Tuo labiau, kad tiksliai nežino visų teisinių vieno ar kito klausimo aspektų. Mūsų federacija konsultuojasi su Tarptautine lengvosios atletikos federacija ir, kai tik gaus paaiškinimus iš jos, priims atitinkamus sprendimus. Tai padarys pats prezidentas, tuo metu sportininkai turi daryti savo darbą ir gerbti jų interesus ginančios organizacijos pastangas“, – teigė O. Matycinas.
Neigiamai M. Lasickienė atsiliepė ir apie idėją per svarbiausias tarptautines varžybas pakeisti Rusijos himną daina „Katiuša“.
„Į „Katiušos“ panaudojimą žiūriu neigiamai. „Katiuša“ – didi daina apie sovietinės tautos heroizmą, tačiau jis neturi nieko bendro su sportu, kuris iš esmės yra šou. Todėl ir manau, kad ji netinka. „Katiuša“ turi savo paskirtį, mintį ir prasmę, kurią žino kiekvienas rusas. O naudoti šią dainą vietoje himno būtų neteisinga“, – tikino Marija.
Primename, kad Rusijos himnas – kaip ir vėliava – bus draudžiamas Tokijo ir Pekino olimpinėse žaidynėse dėl šios šalies dopingo skandalų. Tačiau rusai nebenori pergalės atveju per apdovanojimų ceremoniją klausytis olimpinio himno, kaip jau buvo 2018-aisiais Pjongčange.
Rusijos olimpinio komiteto sportininkų komisija pasiūlė pakeisti nacionalinį himną „Katiuša“ – liaudies daina, pasakojančia apie moterį, kuri laukia į karą išvykusiojo mylimojo.
Nors pati daina – lyrinė, ji išpopuliarėjo per Antrą pasaulinį karą ir virto sovietiniu maršu. „Katiuša“ pramintas ir Raudonosios armijos naudotas salvinis reaktyvinis minosvaidis BM-13.
Dėl tarptautinių sankcijų Rusija pirmą kartą formaliai nedalyvavo 2018-ųjų žiemos olimpinėse žaidynėse – tuomet rusų olimpiečiai oficialiai traktuoti kaip „olimpiniai atletai iš Rusijos“.
Pernai Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) paskelbė Rusijai naują ketverių metų diskvalifikaciją dėl manipuliavimo skandalo epicentre atsidūrusios Maskvos antidopingo laboratorijos duomenimis.
Nors Tarptautinis sporto arbitražo teismas nuobaudą sušvelnino perpus, Rusijos simbolių neturėtų būti nei šių metų Tokijo vasaros žaidynėse, nei 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiadoje.
