Likus lygiai šimtui dienų iki didžiausios sporto šventės pasaulyje starto Prancūzijos sostinėje Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai bei pristatytos interaktyvios instaliacijos, kurias gali išbandyti kiekvienas norintis.
Tačiau nuotaikos LTOK koridoriuose ne tik šventiškos, bet ir darbinės.
„Viskas, kas nuo mūsų priklauso – nuvežimas, aprangos, draudimas – mes viską darome ir padarysime. O visa kita – federacijų rankose. Atrankos vis dar vyksta, šiuo metu turime 29 sportininkus, kai kur turime vietą šaliai. Labai laukiame ir tikimės, kad olimpiečių bus daugiau.
Dar būdama sportininke sakiau, kad norėčiau, jog būtų šimtas. Dabar tiek suplanavusi ministerija, bet aišku, kad kol kas yra ne tokia tendencija. Bet kažkada, jeigu pavyktų pokyčiai, Lietuvai tai įmanoma“, – svarstė D. Gudzinevičiūtė.
Jeigu artėjant žaidynėms didžiausias lietuvių iššūkis – žirgų transportavimas, tai Paryžiuje aidi įspėjimai dėl saugumo užtikrinimo. Ypač per atidarymo šventę, kuri vyks delegacijoms plaukiant Senos upe, o ne stadione.
„Paryžius ruošiasi. Didžiausias iššūkis ir naujovė bus atidarymo ceremonija, kuri vyks ne stadione, o sportininkai plauks laivais Senos upe. Žiūrovų bus labai daug, bus didelis iššūkis miestui, saugumo užtikrinimui ir koordinavimui. Bet dar niekada nėra buvę, kad neįvyktų ir nepavyktų.
Saugumo užtikrinimas yra kiekvienų žaidynių tema. Manau, kad jie padarys viską, kad jį užtikrintų. Jeigu nuspręstų perkelti kitur, tam bus svari priežastis“, – mano D. Gudzinevičiūtė, neseniai aplankiusi olimpinį miestą.
Dar viena neišvengiama tema – Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimas žaidynėse, šioms šalims pradėjus ir tęsiant kruviną karą Ukrainos žemėje.
Tarptautiniui olimpiniui komitetui (IOC) priėmus sprendimą leisti šiems varžytis kaip neutraliems atletams, buvo pasigirdę kritikos ir nusivylimo. Lietuva, Latvija, Estija ir Skandinavijos šalys tada surėmė pečius su Ukraina ir nusprendė – geriau žaidynių neboikotuoti, o kaip tik stengtis atvežti kuo daugiau sportininkų.
D. Gudzinevičiūtė sako, kad artėjant žaidynėms iš Rusijos pusės girdimi vis griežtesni žodžiai, nukreipti į tuos šalies sportininkus, kurie pasinaudos šia galimybe.
„Abejoju, kad situacija kažkaip dramatiškai keisis. Jau senokai matome, kad IOC reikalavimai neutraliems atletams nežavi Rusijos sporto funkcionierių ir dar prieš naujus metus jų olimpinio komiteto prezidentas pasakė, kad jis nepalaikys, neprisidės ir neskirs premijų neutraliems atletams.
Dabar retorika dar pagriežtėjo, jau siūloma juos paskelbti užsienio agentais, atimti pilietybes. Matome, kad mūsų nuo pradžių turėta pozicija, kad mes visi turime būti, o jų – nebūti, pasiteisina. Jeigu jų bus, tai bus tikrai neutralūs. Tie, kurie neturi ryšio su valstybe, nebijo dėl savo artimųjų, gyvena kitur ir galbūt turi kitokias politines pažiūras“, – vylėsi LTOK galva.
Šiuo metu vietą Lietuvos olimpinėje rinktinėje yra užsitikrinę 29 sportininkai. Ją stipriai padidinti gali krepšininkai, jeigu sėkmingai įveiktų atrankos turnyrą Puerto Rike, taip pat nemažai individualių sporto šakų atstovų atsirinks pagal reitingą.
Nors galutinis skaičius tikrai nebus įspūdingai didelis, medalių vilčių netrūksta – į juos tikrai taikysis disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius, plaukikai, šiuolaikinės penkiakovės ir irklavimo atstovai, breiko šokėja Dominika Banevič.
Nors D. Gudzinevičiūtė turi nusistačiusi, kokį medalių kraitį galėtų parsivežti Lietuva, šio atskleisti ir suasmeninti nenori.
„Niekada nevardinu sportininkų, bet tie, kas seka rezultatus, turbūt žino, kas yra favoritai ir iš ko galima tikėtis medalių. Bet sportas yra sportas, kartais iš to, kurio daugiausiai tikimės, tą dieną nebūna pats stipriausias“, – šypsojosi ji.
Paryžiaus žaidynės prasidės liepos 26 d. ir vyks iki rugpjūčio 11 d.
