Vietoj žirgų ir kliūčių ruožo atletų laukia ekstremalus bėgimas.
Remiantis UIPM, priimant sprendimą griežtai buvo laikomasi 13-os kriterijų, buvo atsižvelgta į sportininkų požiūrį, medicininius aspektus (įskaitant fizinį krūvį, traumas ir antidopingą), TV, žiniasklaidos ir rinkodaros galimybes.
Naujoji rungtis bus išbandyta iškart po 2022 m. pasaulio taurės finalo Ankaroje (Turkija) birželio pabaigoje.
Po išsamių testų galutinį rezultatą priims UIPM kongresas.
Šiuolaikinės penkiakovės nauja rungtis olimpinėse žaidynėse debiutuoti galėtų 2028-ųjų Los Andžele.
2024-ųjų Paryžiaus olimpiada bus paskutinė, kurioje šiuolaikinėje penkiakovėje atletai varžysis ir jojimo rungtyje. Dar 2021 m. lapkritį UIPM pranešė, jog pradėta ieškoti jojimo sporto šaką keisiančios disciplinos.
Remiantis UIPM rekomendacijomis, naujoji šiuolaikinės penkiakovės rungtis turėtų didinti šios sporto šakos populiarumą ir patrauklumą, kartu išlaikant jos esmę – fizinių ir psichologinių jėgų reikalaujančios sporto šakos statusą. Naujovės įsigalios tik 2028-ųjų vasaros žaidynėse.
Šiuolaikinė penkiakovė yra neatsiejama olimpinių žaidynių dalis nuo 1912 metų.
Karinį parengtumą lavinančią sporto šaką praėjusiame amžiuje sugalvojo modernių olimpinių žaidynių krikštatėvis baronas Pierre'as de Coubertinas.
Lietuvai per visą istoriją penkiakovininkai iškovojo penkis medalius: daugiau pavyko surinkti tik lengvaatlečiams (6). Andrejus Zadneprovskis pelnė sidabrą (2004 metais Atėnuose) ir bronzą (2008 metais Pekine), jo sutuoktinė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskė Tokijo sidabrą pridėjo prie 2012 metais Londone iškovoto aukso, Edvinas Krungolcas olimpiniu vicečempionu tapo Pekine.
A. Zadneprovskis nuo 2012 metų priklauso UIPM vykdančiajai tarybai.
