Tai kam plėšytis ir kovoti dėl aukštesnių pozicijų, jei „akli“ burtai prieš varžybų kovas suporuos varžovus pagal kompiuterio ar teisėjo valią. Be to, už lyderystę reitingų lentelėse niekas neduoda jokių bonusų – nei medalių, nei eurų pavidalu.
Optimistai svarsto kitaip. Bet koks atleto vardo paminėjimas, tai papildoma reklama imtynininkui ir valstybei. Suveikia ir žmogiškasis faktorius, kuris yra pagrįstas sportinėmis ambicijomis – kodėl gi nepakilus keliais laipteliais aukščiau už savo varžovus?
Svarstytina, ar atleto užimama vieta reitinguose atitinka jo realų pajėgumą, tačiau lentelių sudarytojai vadovaujasi nustatytais kriterijais – varžybų svarba (turnyras, pasaulio ar kontinentinis čempionatas, olimpinės žaidynės ir tt.), užimta vieta ir amžiaus grupe. Žinoma, iškyla ginčytinų momentų, tačiau bejausmė statistika grubias paklaidas minimalizuoja.
Paskutinėje UWW lentelėje pamatėme dėsningą mūsų atletų nutekėjimą. Sunkiai krapštomos pergalės ant imtynių kilimo ir traumos praretino reitinguotų atletų gretas. Iš keturių sportininkų balandžio reitinguose puikuotis liko dvi Lietuvos atletų pavardės: Aleksandro Kazakevičiaus ir Edgaro Venckaičio. Tuo tarpu iš sąrašo iškrito Valdemaras Venckaitis ir Mindaugas Mizgaitis.
Pasiruošimą atrankos į Rio olimpines žaidynes tęsiantis V. Venckaitis tik mėnesį buvo pasaulio elito dvidešimtuke – sėkmingi startai metų pradžioje ir vėliau sekęs pergalių badas išstūmė pasaulio ir Europos čempionatų prizininką iš reitinguotų atletų sąrašo.
Sėkmingas M. Mizgaičio pasirodymas pernai spalio mėnesį vykusiame pasaulio kariškių čempionate JAV dividendų jau nekrauna. Susigrąžinti prarastas pozicijas sunkiasvoriui leistų pergalės, tačiau gegužę jokios rimtos varžybos nėra numatytos.
