1997 metų pasaulio rankinio čempionate Japonijoje dalyvavęs A. Vaškevičius, tiesia Lietuvos komandai kelią į dar vieną planetos pirmenybių finalinį etapą.
Prieš rungtynes su varžovais iš Šveicarijos geriausio šalies rankininko prizą, kurį pelno trečius metus iš eilės, atsiėmęs vartų sargas tautiečiams atsidėkojo padovanodamas viltį 2013 metais antrą kartą šalies istorijoje susigrumti su geriausiais pasaulio rankininkais.
Jau pasibaigus rungtynių laikui 7 metrų baudinį atmušęs A. Vaškevičius išsaugojo lygiąsias 24:24 ir šveicarams iš po nosies nudžiovė vienintelį kelialapį į antrą planetos pirmenybių atrankos etapą.
„Man jau pagrasinta, kad būsiu atleistas iš klubo“, – po lemiamų rungtynių juokėsi A. Vaškevičius, atstovaujantis Šveicarijos čempionų Šafhauzeno „Kadetten” ekipai.
– Kokia mintis šmėkštelėjo galvoje supratus, kad teisėjai skyrė 7 metrų baudinį į jūsų vartus? – DELFI paklausė A. Vaškevičiaus.
– Kai šveicaras žengė prie 7 metrų žymos, pagalvojau, kad jis mes sudėtingą, aukštą metimą. Taip ir atsitiko, todėl aš buvau pasiruošęs. Kai atmušiau kamuolį, šokau į viršų iš laimės, o komandos draugai mane pargriovė ir slėgė kaip sūrį (juokiasi – DELFI).
– Ar sąžiningai buvo sudėliotas atrankos varžybų tvarkaraštis, pagal kurį lietuviams reikėjo žaisti keturis mačus iš eilės, o šveicarams – du?
– Aikštės žaidėjams tai, be abejo, pasijautė. Ir kelionės mūsų ilgai truko. Būtų geriau, jei sąlygos visiems būtų vienodos. Bet dabar mes esame laimingi ir viskuo patenkinti.
– Jums – jau 38-eri metai. Ar susimąstote apie karjeros nacionalinėje komandoje pabaigą?
– Kol būsiu profesionalas, kol būsiu sveikas ir reikalingas treneriams, tol žaisiu. Kodėl gi ne.
