Jos mūsų šaliai bus jubiliejinės, dešimtos nuo nepriklausomybės atgavimo. Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius per komandos pristatymą Vilniuje atkreipė dėmesį ir į jaunosios kartos ugdymo, žmonių su negalia sporto masiškumo bei įtraukaus ugdymo aspektų svarbą.
Pirmadienį sostinės lengvosios atletikos manieže susirinko dešimtys sportininkų su negalia, esančių oficialiame Lietuvos paralimpinės rinktinės sąraše – nariai, kandidatai, jaunimo komandos paraatletai.
Iš viso penkios dešimtys Lietuvos rinktinės paraatletų varžosi aštuoniose sporto šakose: lengvojoje atletikoje, plaukime, dziudo imtynėse, šaudyme, triatlone, šaudyme iš lanko, golbole (aklųjų riedulyje) ir snieglenčių sporte. Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento teigimu, tikslas – kad ateityje atstovaujamų sporto šakų daugėtų.
„Kokia ta Lietuvos rinktinė? Geriausias apibūdinimas – patirties ir jaunystės mišinys, keliantis optimizmą. Visų paraatletų didžiausia svajonė ir tikslas – atstovauti Lietuvai paralimpinėse žaidynėse, to jie kasdien siekia. Rinktinėje turime ir labai patyrusių sportininkų, laimėjusių medalius elitinėse varžybose, ir jaunų bei perspektyvių, dar laimėsiančių apdovanojimus. Jeigu ne šiandien, tai jau rytoj”, – sakė M. Bilius.
Lietuvai kelialapį į Paryžiaus paralimpines žaidynes jau yra iškovojusi Raimeda Bučinskytė, kuri taps pirmąja mūsų šalies šaule svarbiausiame ir didžiausiame žmonių su negalia sporto renginyje. Šiaulietei bilietą į Paryžių garantavo pernai Europos para čempionate Roterdame iškovotas sidabro medalis.
Šiais metais dėl vietų Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse kovosiančių dešimčių paraatletų laukia pasaulio ir Europos čempionatai, planetos taurės etapai, kiti startai. Sportininkų tikslas – parvežti medalių iš šių varžybų, ir kovoti dėl taip sunkiai pasiekiamos vietos Paryžiaus žaidynėse.
„Atranka į žaidynes vyks dar pusmetį. Lengvaatlečiai turi galimybę išsikovoti vietas gegužę Japonijoje vyksiančiame pasaulio čempionate. Deja, valstybės skiriamo finansavimo nepakanka aukščiausio rango varžybose dalyvauti visiems, turintiems normatyvus. Dėl to, padedami rėmėjų, mes bandysime išvežti kuo daugiau sportininkų į šias elitines varžybas, kad Lietuva ir jos Trispalvė būtų kuo labiau matomos tarp pasaulio geriausiųjų”, – sakė M. Bilius.
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas atkreipė dėmesį, kad patekti į Paryžiaus žaidynes – sunkiau nei bet kada iki šiol. Dėl sugriežtėjusios atrankos sistemos lengvaatlečiams ir plaukikams nebeliko vadinamų reprezentacijos vietų, komandų turnyruose dalyvių skaičius sumažėjo nuo 10 iki 8.
„Dabar viską lemia pasiekimai, o konkurencija dėl patekimo į žaidynes – milžiniška. Svarbus kiekvieno rinktinės nario startas. Pavyzdžiui, lengvojoje atletikoje – kuo daugiau sportininkų turi aukštus rezultatus, tuo didesnė tikimybė, kad Lietuva gaus papildomų vietų žaidynėse. Visi palaiko vieni kitus, kiekvienas centimetras ir sekundė yra svarbūs”, – pasakojo M. Bilius.
Kalbėdamas apie paralimpinio sporto ateitį, M. Bilius akcentavo jaunosios kartos ugdymo, žmonių su negalia sporto masiškumo bei įtraukaus ugdymo aspektų svarbą.
„Deja, perspektyviems sportininkams, dar neturintiems aukštų pasiekimų, neskiriamas reikiamas finansavimas. Džiaugiuosi, kad padeda partneriai ir rėmėjai, kurių palaikymas yra esminis. Bet reikia ir didesnio valstybės palaikymo dar iki to momento, kai jaunas žmogus pradeda skinti pergales.
Meistriškumas kyla iš masiškumo, į kurį irgi labai noriu atkreipti dėmesį. Tai – laukas, kuriame veikiame, bet irgi pasigendame strateginio požiūrio iš valstybės. Nacionaliniu ir savivaldos lygiais turi būti daroma viskas, kad negalią turintis žmogus turėtų galimybę rasti trenerį ir infrastruktūrą, pritaikytą sportuoti.
Važiuojame per savivaldybes ir girdime nerimą keliančius skaičius, kad fizinio ugdymo pamokas lanko 2-3 vaikai su negalia iš 10. Mes dirbame tam, kad būtų atkreiptas kuo didesnis dėmesys į įtraukaus ugdymo problemas, kad kuo daugiau mokytojų žinotų, kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, nes šiandien, per fizinio lavinimo pamokas, deja, vaikai su negalia dažnai vis dar yra savotiškas „atsarginių suolas”. Ir, žinoma, turi būti atkreiptas dėmesys į infrastruktūros prieinamumą.
Rytojus prasideda šiandien, todėl privalome klausimus spręsti visi kartu ir dabar”, – sakė M. Bilius.
Renginyje pristatyti ir naujieji Lietuvos paralimpinio komiteto mecenatai. M. Bilius džiaugėsi, kad prie paralimpiniam judėjimui, visai žmonių su negalia bendruomenei ir Lietuvos visuomenei aktualių klausimų sprendimo nuo šiol prisidės „Bitė Lietuva“ ir TV3.
Mecenatai įsipareigojo prie Lietuvos paralimpinio komiteto tikslų įgyvendinimo ketverius metus prisidėti finansine ir viešinimo paslaugų parama, kurios vertė – 1 mln. Eurų.
„Paralimpiečius pasižadame remti ir tuomet, kai atiduodami visas jėgas sieksite aukščiausių rezultatų, ir tuomet, kai šiame kelyje susidursite su iššūkiais. Kartu sieksime lygių galimybių sportininkams užtikrinimo ir visuomet stengsimės, kad jūsų stiprybė ir pergalės plačiai skambėtų ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Tokių laimėjimų įvairiomis iniciatyvomis, projektais ir švietime kartu sieksime ne tik sporto aikštelėse, bet, didinant visuomenės ir ypač jaunosios kartos įsitraukimą, ir už jos ribų. Parodysime, kad iš jūsų kiekvienas galėtų pasisemti ne tik emocinės stiprybės, bet ir tikėjimo, jog nėra nieko neįveikiamo”, – sakė „BITĖ Lietuva“ generalinis direktorius Gintas Butėnas.
„Sportininkai jau patys savaime yra įkvepiantys žmonės, tačiau nepabijosiu pasakyti, kad paralimpiečiai viso to turi dvigubai. Ne tik ryžto siekti aukščiausių rezultatų sporte, bet ir iš jo semtis motyvacijos tiesiog gyvenimui. Jų nestabdo nei fizinės negalios, nei patirtos nesėkmės. Jais negalima nesižavėti, nes net tada, kai gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis, jie randa būdų, kaip tai paversti savo stiprybe, o negalią – supergalia. Norime, kad tokios aistros, kantrybės ir ryžto išmokytumėte ir mus. O mes pasižadame tapti stipriausia, jus visuomet palaikančia komanda”, – sakė TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
„Vis daugiau žmonių, svarbiausių Lietuvos įmonių mato, kad tik surėmę pečius galime padaryti pokytį visuomenėje. Tik kartu galime ir pagausinti medalių skaičių, ir pasiekti mūsų misijos – įtraukesnės visuomenės per sportą”, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas.
Lietuviai paralimpinėse žaidynėse dalyvauja nuo 1988 m. žaidynių, vykusių Seule, ir iki šiol yra iškovoję iš viso 40 paralimpinių medalių. Tą padaryti pavyko jau 27 mūsų šalies sportininkams.