Edis Urbanavičius jau paliko Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus kabinetą, daiktus pamažu kraunasi ir kai kurie tarnautojai. Ateinantį sausį beveik tris dešimtmečius veikusi institucija turėtų būti likviduota. DELFI aiškinosi, kaip keisis sporto sistema ir kas dėl permainų trina rankomis.
Edis Urbanavičius, Jurgita Petrauskienė, Daina Gudzinevičiūtė
© DELFI montažas

Kartu su iškaba pakeisti reikės 2 tūkstančius teisės aktų

Praėjęs pirmadienis buvo paskutinė darbo diena ketverius metus pareigas ėjusiam E. Urbanavičiui.

Vyriausybė tęsti darbus dar vieną kadenciją nepasiūlė nei jam, nei kam nors kitam – mat visam KKSD veikiausiai beliko tempti pusmetį.

Nuo kitų metų departamentas turėtų būti integruotas į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM), perimsiančią sporto politikos formavimą.

Tiesa, reforma stringa – priimti permainas įteisinančią naują Sporto įstatymo redakciją Seimo pavasario sesijos metu nepavyko. Dėl formalių priežasčių, sparčiai šilusių orų ar sąmoningo dalies politikų pasipriešinimo – užkulisiuose sklando įvairios interpretacijos.

Pagrindine sporto sistemos pertvarkos figūra tapęs ŠMM kancleris Tomas Daukantas teigia, kad reforma Naujaisiais metais spėtų startuoti ir pakeitus įstatymą rudens sesijos pradžioje.

„Poįstatyminiai teisės aktai ruošiami jau dabar, pats darbymetis. Bent jau svarbiausius, susijusius su sportininkams ypač aktualiais finansavimo klausimais, spėtume priimti. Nuogąstavimų, kad įstatymas nebus priimtas rudens sesijoje, neturime“, – DELFI sakė T. Daukantas.

Jo skaičiavimais, pakeitus įstatymą, reikėtų koreguoti apie dvi dešimtis kitų įvairaus lygmens teisės aktų.

Pavyzdžiui, numatoma panaikinti dabartinį Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą (KKSRF) – ateityje fizinio aktyvumo projektų skatinimo lėšas skirstys Vyriausybės sudaryta komisija ir ŠMM.

Naujovės atsilieps ir valstybės biudžetui, kadangi kitais metais sporto projektams turėtų būti skiriama nebe 1, o 2 procentai alkoholio ir tabako akcizo pajamų, nuo 2021-ųjų – 3 proc. Šiemet įvairių sričių sporto projektams padalinti 6,6 mln. eurų.

O dėl keičiamo ŠMM pavadinimo – prieš išsiskirstydamas Seimas kone paskutinę dieną priėmė rezoliuciją, siūlančią Vyriausybei „pakrikštyti“ Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją – suredaguoti reikėtų dar 2 tūkstančius teisės aktų.

Skirstosi nelaukdami įspėjimų

Kokia iškaba bekabėtų virš sostinės senamiestyje įsikūrusios ministerijos įėjimo, svarbiau, iš kurių kabinetų realiai bus valdomas šalies sportas.

Anot naują Sporto įstatymo redakciją rengusiai darbo grupei vadovavusio T. Daukanto, numatoma įsteigti naują viceministro sportui ir neformaliam švietimui pareigybę. Kas pretenduoja tapti trečiuoju ministrės Jurgitos Petrauskienės pavaduotoju, ŠMM kancleris nedetalizavo.

Sporto politikos formavimo funkciją nuo kitų metų perimtų naujas ŠMM padalinys, kitas veiklas išsidalintų KKSD pavaldžios įstaigos, kurių likviduoti kol kas neplanuojama.

T. Daukantas neatskleidė, kokiai daliai iš dabar KKSD dirbančių 26 tarnautojų bus siūloma pereiti į ministeriją.

„Nenorėtume to skelbti žiniasklaidai, kad nebūtų papildomų nuogąstavimų pačiame KKSD. Kol dar nėra įteisinta pertvarka, nenorėtume be reikalo demotyvuoti departamento“, – aiškino ŠMM kancleris.

Tomas Daukantas
Tomas Daukantas
© LTOK

Vis dėlto slogios nuotaikos Žemaitės gatvėje tvyro jau kurį laiką – DELFI žiniomis, kai kurie KKSD darbuotojai nelaukdami įspėjimų apie naikinamas pareigybes ėmė dairytis kitų karjeros galimybių.

O Vyriausybės planai susilaukia prieštaringų vertinimų.

Gili priešprieša

Pagrindinis E. Urbanavičiaus palikimas – pertvarkyta finansavimo sistema, iš sportininkų rengimo eliminuojant KKSD pavaldų Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC) ir nukreipiant lėšas tiesiogiai į sporto federacijas.

Dar labiau KKSD vadovas visuomenėje pagarsėjo dėl nuolatinių konfliktų su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ir aplink jį besisukančiais palydovais – spiečiumi nevyriausybinių organizacijų.

Ginčijamasi buvo dėl įtakos, finansų kontrolės, net geriausiems metų sportininkams skirtų statulėlių ar seno BMW automobilio, kurį LTOK buvo paskolinęs KKSD dar tais laikais, kai abiejų organizacijų vadovai pūtė į vieną šaukštą.

LTOK siekė išlaikyti pozicijas valstybės lėšas valdančiuose KKSRF ir LOSC, bet dar opesnis buvo ne realiu laiku įgyvendinamų reformų, o toli siekiančių planų, kuriuos rėmė tiek E. Urbanavičius, tiek jo pirmtakas Klemensas Rimšelis, klausimas.

Mat Seime kartas nuo karto kildavo iniciatyvų panaikinti mokestinę lengvatą „Olifėjai“ – LTOK įkurtai loterijų bendrovei, kuri maitina olimpinį judėjimą. Pastaroji 8 proc. apyvartos skiria LTOK, tačiau atitinkama dalimi sutaupo valstybės biudžeto sąskaita.

Kad E. Urbanavičius LTOK vadovams buvo kaip rakštis panagėje, iliustruoja jo įpėdinio pasirinkimas.

Laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas patikėta ne E. Urbanavičiaus pavaduotojui Vytautui Vainiui, kuris aktyviai dalyvavo ruošiant daugelį nevyriausybininkams nepatikusių projektų, o neutralesne laikomai vyresniajai specialistei Kornelijai Tiesnesytei.

T. Daukantas neslepia, kad tam įtakos turėjo visuomeninių organizacijų nuomonė.

„Toks buvo Vyriausybės sprendimas įvertinus visas aplinkybes, kylančias sporto bendruomenėje ir ne tik“, – paprašytas paaiškinti pasirinkimą, teigė ŠMM kancleris.

Vytautas Vainys
Vytautas Vainys
© DELFI / Karolina Pansevič

Abejonės dėl motyvų

„Sporto bendruomenė“ buvo gausiai atstovaujama ir darbo grupėje, ruošusioje naują Sporto įstatymo redakciją, ištrinančią KKSD iš valstybės institucijų žemėlapio.

Parengtas projektas buvo registruotas dar kovą, bet vėliau Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Jaunimo ir sporto reikalų komisija tris mėnesius braukė ir taisė pirminį variantą.

„Darbo grupėje buvo daug nevyriausybinių organizacijų atstovų, kiekvienas stengėsi patempti antklodę į savo pusę. Mums patiems neaišku, kodėl dalyvavo vieni ar kiti atstovai. Bet visko, ko norėjo, jie negavo. Seime mes intensyviai dirbome, daug straipsnių buvo pataisyti arba išvis išmesti, intervencija buvo nemaža. Manau, rastas kažkoks kompromisas“, – DELFI sakė konservatorius Sergejus Jovaiša.

„ŠMM pateiktas projektas vienareikšmiai buvo nenaudingas sportui. Seime jį pakoregavome, bet palikti galioti seną įstatymą vis tiek būtų ne pats blogiausias variantas“, – dar skeptiškesnis liberalas Virgilijus Alekna.

Opozicijos atstovai nuogąstavo dėl to, jog pertvarka daroma norint pašalinti nepatogų reguliavimo slenkstį, už kurio kliuvo nevyriausybininkai, pageidaujantys kuo laisvesnių rankų.

„Ministrės klausiau, kokia įstaiga įgyvendins sporto politiką. Atsakymas buvo keistas: Vyriausybės programą gali įgyvendinti ir nevyriausybinės organizacijos. Gal, jeigu bus geranoriškos. O jeigu nebus? Tuomet nebus ir jokių svertų priversti. Tai būtų nenormalu, to negali būti“, – svarstė V. Alekna.

Virgilijus Alekna
Virgilijus Alekna
© DELFI / Domantas Pipas

„Aiškiai jautėsi priešprieša (tarp KKSD ir LTOK – DELFI). Požymiai yra, ir labai stiprūs. Tik kokius įrodymus galime pateikti, kad čia kažkokiu būdu susitvarkyta su oponentais? Reikės žiūrėti, kas iš to bus“, – pridūrė S. Jovaiša.

Tuo metu valdančiųjų valstiečių ir žaliųjų atstovas Kęstutis Smirnovas tikino, jog naujas įstatymas tik leis sutaupyti.

„Iškėlus sportą į ministerijos lygmenį, nebelieka prasmės turėti dvi kuruojančias valstybės įstaigas. Visi KKSD specialistai, kurie tiesiogiai susiję su sportu, turėtų likti dirbti ministerijoje, o teisininkų, finansininkų – tų, kurių pareigos dubliuojasi – bus galima atsisakyti“, – reformos privalumus aiškino parlamentaras.

„Taip, visa Lietuva žino apie konfliktus, kurie tikrai sportui nepadeda. Bet tai tikrai nėra valdymo pertvarkos priežastis. Tai – per smulkus aspektas, – paklaustas, ar reforma siekiama užbaigti šaltąjį karą šalies sporte, neigė T. Daukantas. – Vyriausybės programoje numatyta sportą pakelti į aukštesnį lygmenį, dar yra funkcijų konsolidavimo ir efektyvumo principas. Tikrai nemanyčiau, kad pagrindinis reformų motyvas yra garsieji konfliktai, nes tokie pakitimai užtrunka, jų tikslai žymiai didesni nei kokie nors asmeniškumai.“

Pasuks laiką atgal?

Panašu, kad vienas konkretesnių pertvarkos tikslų – E. Urbanavičiaus sprendimų revizija.

Į pirminį įstatymo projektą buvo įtraukta nuostata apie valstybės įkurtą „nacionalinio lygmens įstaigą, kuri rengia sportininkus“.

Tai įtvirtintų ankstesnį LOSC veiklos modelį, kuomet atletų pasirengimas varžyboms buvo koordinuojamas centralizuotai, o jų treneriai ir medicinos personalas buvo įdarbintas biudžetinėje įstaigoje.

Po svarstymų Seime straipsnio formuluotė tapo aptakesnė – valstybės įstaigai patikėta jau tik „sudaryti sąlygas sportininkams rengti“.

Tačiau status quo, galiojęs iki 2017-ųjų ir dėl piktnaudžiavimo apraiškų sukritikuotas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), vis tiek gali būti sugrąžintas.

„Ketinama peržiūrėti, ar pasiteisino dalies LOSC funkcijų panaikinimas. Darbo grupėje buvo diskutuota, kad toks centras turėtų egzistuoti. Bet koks jis bus, dabar nesvarstoma – dabar rengiama analizė, kokie yra naujos sistemos pliusai ir minusai“, – dėstė T. Daukantas.

O galbūt ŠMM praverstų išanalizuoti ir prieš dešimtmetį paruoštą 29 puslapių apimties Valstybės kontrolės ataskaitą apie tuomečio KKSD veiklą ar kur kas „šviežesnes“ ir dar storesnes STT atliktos sporto finansavimo korupcijos rizikos analizės išvadas.

Mat sportą „į aukštesnį lygmenį“ keliantys valdantieji gali viso labo sugrąžinti jį į abejotinos šlovės praeitį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šalies irklavimo čempionatas tapo geru testu prieš tarptautinius startus (3)

Šį savaitgalį Trakuose vyko svarbiausios Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) organizuojamos metų...

Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionatas vainikuotas dramatiškais finalais (2)

Nuostabus vasariškas oras, apypilnės tribūnos ir pasiaukojama kova dėl čempionų vardų. Būtent...

Imtynininkas Knystautas iškovojo „Grand Prix“ imtynių turnyro sidabro medalį (1)

Dortmunde vykusiame Vokietijos „Grand Prix“ graikų-romėnų imtynių turnyre Mantas Knystautas...

Žolės riedulio rinktinė baigė pasirengimą pirmajam atrankos į olimpines žaidynes etapui (2)

Lietuvos moterų žolės riedulio rinktinė, besirengianti Vilniuje rugpjūčio 21-26 dienomis...

Naujasis Europos F2 vandens formulių čempionas Riabko: dabar belieka tapti pasaulio čempionu (1)

Sekmadienį Zarasuose paaiškėjo naujasis Europos „Formulės 2“ čempionas. Juo tapo Edgaras...

Top naujienos

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (53)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (308)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (14)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (102)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1004)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (45)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (2)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (37)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...

Rimvydas Valatka. Paskutiniai neribotos valstiečių arogancijos metai? (787)

Ko neatimsi iš Karbauskio, tai arogancijos ir fantazijos. Priešingai nei dauguma jo į Seimą...