Budapešte vykstančių pirmenybių šuolio į aukštį atrankoje mūsiškei pakluso 175, 180 ir 185 cm kartelės, tačiau įveikti 189 cm nepavyko. Galutinėje rikiuotėje A. Palšytė su dar dviem sportininkėmis pasidalino 20-ą vietą.
Norint patekti į finalą reikėjo peršokti į 194 cm aukštį iškeltą kartelę ar parodyti vieną iš dvylikos geriausių rezultatų.
Paskutinį kartą 31-erių sportininkė 194 cm ar aukščiau varžybose šoko prieš penkerius metus – 2018 m.
„Pagrindinis tikslas buvo šešioliktukas, nes šiuo metu šuolininkių į aukštį lygis yra toks žvėriškas, kad patekti į finalą tikrai turi būti labai geros sportinės formos. Tikėjausi geriausio sezono rezultato – 192 cm. Europos žaidynėse pavyko šokti 191 cm, todėl galėjau geriau. Yra kaip yra. Užimta dvidešimta vieta, nors atvažiavau praktiškai su paskutiniu šaukimu. Tai rodo, kad turiu patirties, psichologiją, nusiteikimą ir norą. Pavedė kažkiek kūnas ir techniniai elementai. Reikia pažiūrėti, kokios klaidos buvo padarytos, pasidaryti namų darbus kitiems metams ir kitai vasarai“, – kalbėjo sportininkė.
Jau ne vienerius metus A. Palšytę kankina traumos, tačiau tai – ne vienintelės problemos. Triskart olimpinių žaidynių dalyvė sako, kad šiuo metu demonstruoja vos 40 procentų savo pajėgumo.
„Nieko labai gero, bet jeigu šokinėju, tai galiu priversti save šokti. Norėtųsi geresnės formos, lengvesnių kojų, mažesnių skausmų, bet raskite nors vieną sportininką, kuriam ko nors neskauda. Dabar negali eiti ir guostis, kad kažkas ne taip. Žinau, kad buvo ir tam tikrų techninių elementų, klaidelių. Mano treneris nėra iš Lietuvos, tad tenka vienai sportuoti, tai yra kažkiek sudėtinga. Tai yra techninė rungtis, jai reikia žmogaus visą laiką šalia. Jaučiasi, kad šiuo metu nesu pratusi prie didesnių aukščių. Tikėjausi, atrodo galėjau, viskas švariai ir užtikrintai, bet ties 189 cm daugiau adrenalino ar kas ir matau, kad nepavyksta taip kontroliuoti, kaip norėčiau. Tas įdirbis nėra toks geras dėl įvairių problemų.
Žiauriai sunku, bet yra kaip yra. Kas stebi ir palaiko tikrai nežino, kiek povandeninių srovių vyksta, su kiek negandų tenka susidurti. Bet su laiku pastebėjau – skundžiantis niekas nepasikeis. Neateis ir kojos nepagydys. Sukandi dantis ir eini toliau. Patirtis duoda savo, nes motyvacija dirbti ir judėti į priekį yra. O kad kūnas neklauso kažkuriose vietose – ką dabar kaltinsi? Nieko. Reikia susitaikyti su tuo, kaip yra. Aišku, norėtųsi atvažiuoti į čempionatus šimtaprocentiniu pasiruošimu, tą galima padaryti, bet šiai dienai negaliu pakeisti aplinkybių“, – dėstė ji.
Netrukus A. Palšytė išsiplėtė kalbėdama apie tai, ko reikėtų, kad procentai kiltų ir pavyktų parodyti savo potencialą.
„Visiems geriausiems sportininkams reikia geros komandos. Visada šalia turi būti treneris, medicininis personalas, psichologas, visa bendruomenė turi palaikyti geriausius sportininkus. Mūsų nėra daug. Tokia nedidelė šalis, bet atsivežėme 16 sportininkų. Kiek latviai, kiek estai atsivežė? Net nėra ką lyginti. Iš savęs esame pakankamai stiprūs, bet mums reikia palaikymo, pagalbos. To pas mus labai trūksta, bet taip yra dėl visos sporto sistemos.
Tikrai trūksta pokyčių, pagalbos aukščiausio lygio sportininkams. Visi pokyčiai, kurie vyksta šiuo metu – nežinau, ar yra labai į gera. Tikrai galime patobulėti. Jeigu norime turėti didelę komandą Paryžiuje, kokį tikslą ir turime, reikia atkreipti daugiau dėmesio į geriausius sportininkus. Jie turi turėti palaikymą, būti sveiki, visą įmanomą pagalbą, o ne patys eiti ir prašyti, šiaip ne taip atsirinkti, o atsirinkę nepatekti į finalus. Žiūrėkime, ką galime padaryti dėl sportininkų“, – problemas vardino ji.
Nepatekusi į pirmą šešioliktuką A. Palšytė negaus stipendijos ruoštis ateitiems startams – nors kažkiek padeda klubas, lengvosios atletikos federacija, tačiau to nepakanka. Sportininkė įsitikinusi, kad taip būti neturėtų.
„Aš dėl traumų porą metų neturiu geresnių rezultatų, nesvarbu kiek titulų turiu, iškrenti metams laiko ir sugrįžti labai sunku, kai neturi didelio palaikymo. Net nekalbu apie finansus. Tada ir motyvacija svyruoja.
Tie, kurie patenka į pasaulio čempionatus, žaidynių kandidatų sąrašus – visi turi gauti stipendijas. Mes turime iš kažko gyventi, o ne tiesiog būti gyvi sportu ir dar prašyti pagalbos iš šalies. Yra daug niuansų, galbūt aš pirma apie tai šneku, bet tarpusavyje su sportininkais apie tai kalbame“, – nusivylusi tęsė ji.
Jai tai buvo penktasis pasaulio čempionatas.
„Labai tikiuosi, kad tai – ne paskutinės varžybos. Kitais metais vyks olimpinės žaidynės, man būtų ketvirtosios. Žiūrime į priekį“, – viltį išreiškė A. Palšytė.
Primename, kad pasaulio čempionate Lietuvos rinktinę sudaro 16 sportininkų. Mūsų šalies sąskaitoje – vienas bronzos medalis, kurį iškovojo disko metikas Mykolas Alekna.
Pirmenybės finišuos artėjantį sekmadienį.
Likę lietuvių startai pasaulio lengvosios atletikos čempionate:
Rugpjūčio 26 d., šeštadienis
8:00 val. Loreta Kančytė (maratonas)
Rugpjūčio 27 d., sekmadienis
21.20 val. Edis Matusevičius (ieties metimo finalas)
* jeigu pateks
Visa Lietuvos lengvaatlečių rinktinės sudėtis:
Mykolas Alekna (disko metimas)
Andrius Gudžius (disko metimas)
Martynas Alekna (disko metimas)
Ieva Zarankaitė (disko metimas)
Edis Matusevičius (ieties metimas)
Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas)
Aina Grikšaitė (trišuolis)
Dovilė Kilty (trišuolis)
Airinė Palšytė (šuolis į aukštį)
Gediminas Truskauskas (200 m)
Modesta Justė Morauskaitė (400 m)
Gabija Galvydytė (800 m)
Greta Karinauskaitė (3000 m kl/b)
Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas)
Austėja Kavaliauskaitė (35 km sportinis ėjimas)
Loreta Kančytė (maratonas).