Federacijos galutinai nepalieka
Pirmadienis buvo paskutinė L. Vanagienės diena LČF vadovės poste. Federacijos narių konferencijoje nauju prezidentu ketverių metų kadencijai vienbalsiai patvirtintas vienintelis kandidatas rinkimuose V. Jasutis.
L. Vanagienė buvo viena ilgiausiai olimpinei sporto šakai Lietuvoje vadovavusių prezidenčių, maža to, dar prieš užimdama šį postą ji ėjo kitas pareigas federacijoje, treniravo stipriausius šalies čiuožėjus.
Atrodytų, jog Lietuvos čiuožime baigiasi ištisa epocha, bet Delfi kalbinti šios sporto šakos specialistai nebuvo įsitikinę, kad margas puslapis – tikrai užverstas.
Pagal LČF įstatus, L. Vanagienė nebegalėjo pretenduoti į dar vieną kadenciją, nes pasiekė jų limitą.
Tačiau būtent 73-ejų ligšiolinė prezidentė iškėlė savo įpėdinio kandidatūrą, kuriai konkurencijos neatsirado.
Pati L. Vanagienė kol kas federacijos taip pat nepalieka – konferencija nutarė įsteigti jai naują LČF direktorės pareigybę.
L. Vanagienės teigimu, naujame amplua ji darbuosis visuomeniniais pagrindais ir tik laikinai.
„Manęs dar nelabai nori paleisti, nes į federacijos vadovybę išrinkti nauji žmonės, o kaip tik reikia teikti dokumentus Nacionalinei sporto agentūrai dėl kitų metų finansavimo. Eisiu šias pareigas, kol naujieji vadovai perpras „popierinius“ reikalus ir niuansus. O paskui – jau į pensiją, laikas pailsėti.
Čia – mano kūdikis, kurį visada puoselėjau. Visi manęs prašo, kad nenutolčiau, bet aš nesilaikau įsikabinusi, norėjau išeiti ir anksčiau“, – Delfi sakė L. Vanagienė, kuri yra ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentė.
Vis dėlto tarp čiuožimo trenerių sklando nevienareikšmių nuomonių – tiek dėl ilgametės prezidentės paveldo, tiek dėl jos įtakos naujai vadovybei.
Vietos po saule – maža
Po praėjusią savaitę Kaune vykusio Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionato LČF „Facebook“ paskyroje užvirė aštri diskusija, jaunųjų sportininkų artimiesiems nevengiant piktų atsiliepimų.
Skundai liejosi ne tik dėl varžybų organizacijos, bet ir bendresnėmis temomis: teisėjavimo, sportininkų ar trenerių protegavimo, viešumo stokos.
Apie dailiojo čiuožimo užkulisius Delfi teiravosi skirtinguose šalies miestuose dirbančių trenerių, iš jų būti cituojama sutiko tik Edita Dvarionienė.
Klaipėdoje įsikūrusio klubo „Speigas“ vadovė ir trenerė pati praėjusias dvi kadencijas priklausė LČF valdybai.
„Visi mes gerbiame L. Vanagienę, bet mums labai trūksta naujovių. Visi turime savų norų, žinių, gebėjimų – mes irgi norime rimtai dirbti. O problemų yra daug: nuo teisėjavimo iki trenerių kvalifikacijos, kurią labai sunku kelti“, – kalbėjo E. Dvarionienė.
Jos manymu, ne sutapimas, jog nemažą dalį perspektyviausių šalies čiuožėjų treniruoja Kauno sporto mokyklos „Startas“ treneris Dmitrijus Kozlovas.
„Daug sportininkų pereina pas vieną trenerį, kurį L. Vanagienė pristato kaip labai gabų, o kiti – tarsi nematomi, negali kilti į aukštesnį lygį. Federacija sudarydavo tokias sąlygas, kad sportininkas neturėdavo kitos išeities kaip tik pakeisti trenerį: antraip negalėtų važiuoti į tam tikro lygio varžybas, negautų aprangos. Ir niekada netaptų Lietuvos čempionu.
Aš pati turėjau talentingą auklėtinę Mariją Brejevą, bet paskui ji nuleido rankas, nes gavo labai mažai palaikymo iš federacijos, buvo „nuteisėjauta“. Todėl ir laukėme naujo prezidento – galbūt palaipsniui pradėsime iš to kapstytis“, – komentavo E. Dvarionienė.
Kodėl per 16 metų niekas taip ir nesiryžo pamėginti konkuruoti su L. Vanagiene demokratiniu būdu – LČF prezidento rinkimuose?
„Visi supranta, kad permušti L. Vanagienę su visais jos ryšiais ir pažįstamais nebūtų šansų. Kam mums, paprastiems žmonėms, reikia nesusipratimų. Tarkime, aš turiu klubą, turiu darbą, vaikus – nėra nei noro, nei laiko nervų gadinti. Ar yra ta federacija, ar jos nėra – dabar jokio skirtumo. Esu net pasiryžusi išstoti iš jos, jei reikalai nesitvarkys“, – atsiliepė dailiojo čiuožimo specialistė iš Klaipėdos.
Ji turi abejonių, ar pastarųjų permainų federacijoje nelydės tas pats ilgametis šešėlis.
„Galvoju, kad užkulisiuose L. Vanagienė ir toliau dalyvaus veikloje, tik jau be oficialaus statuso. Gali būti, kad niekas smarkiai nesikeis, kita vertus, naujo prezidento prisistatymas mums buvo kaip ir priimtinas. Laikas parodys, ar kalbos virs darbais. Daug tikimės iš naujos valdybos, kurioje gausu jaunimo, tik šiek tiek keista, kad visai nebeliko vietos treneriams“, – svarstė pašnekovė.
Naujoje LČF valdyboje nebus nė vieno ankstesnės kadencijos nario: kartu su V. Jasučiu ją sudarys Tomas Katukevičius, Monika Stanevičiūtė, Lina Kaminskaitė, Laurynas Vonžodas, Mireta Lingevičiūtė ir Gintarė Garmutė.
Trenerių tarybos pirmininke išrinkta buvusi šokėja ant ledo Guostė Damulevičiūtė-Gražulienė, prieš keletą metų dar dalyvavusi tarptautinėse varžybose su Deividu Kizala.
Skandalas Rusijoje įtakos neturėjo
Tuo metu L. Vanagienė tvirtina, jog tarptautiniu lygmeniu Lietuvos dailusis čiuožimas dar niekuomet neturėjo tokių tvirtų pozicijų.
Už aukščiausiai reitinguojamos šokėjų ant ledo Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus poros šiuo metu rikiuojasi Paulina Ramanauskaitė ir D. Kizala, solistės Elžbieta Kropa bei Jogailė Aglinskytė.
„Džiaugiuosi, kad palieku federaciją aukščiausiame taške rezultatų prasme. Niekada taip nebuvo, kad dvi normatyvus įvykdžiusios mūsų poros ir dar solistė dalyvautų Europos bei pasaulio čempionatuose.
Tokiai mažai federacijai penki žmonės – labai svarus laimėjimas, kuris atėmė daug jėgų. Ir džiaugiuosi, kad mūsų jaunoji J. Aglinskytė pateko į pasaulio jaunimo čempionato finalą, atvežė į Lietuvą jaunimo „Grand Prix“ etapų“, – pasiekimus vardijo buvusi LČF prezidentė.
– Ar būtumėte likusi pareigose, jei LČF įstatai sudarytų tokią galimybę?
– Tikrai ne, aš jau 2018 metais tikėjausi pasitraukti, bet neatsirado kito kandidato, teko dar pabūti. Paskui reikėjo rūpintis Pekino olimpinėmis žaidynėmis, A. Reed pilietybės klausimu – nutariau, kad turiu pabaigti visą kadenciją iki galo. Džiaugiuosi, kad galiausiai radau naują prezidentą – jauną, energingą, kuris užsikrėtė dailiojo čiuožimo liga.
– Atsisveikinimas nebuvo susijęs su ažiotažu, kilusiu dėl jūsų sūnaus Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pasirodymų šou renginiuose Rusijoje?
– Ne, jie – suaugę žmonės, sprendimus priima patys. Šia tema su niekuo nekalbu – padariau vieną pareiškimą, kuris buvo visur išplatintas, ir gana. Bet be galo skauda širdį, manau, kad jie neturėjo būti šitaip nubausti.
Povilas gyvena ten jau 34-erius metus – daugiau nei prieš tai gyveno Lietuvoje. Turbūt niekas neturėtų įsakinėti žmonėms palikti namus, draugus, darbą ir kažkur bėgti. Jie bandė, bet pamatė, kad negali be savo įprastos veiklos, kūrybos. Tikiuosi, kada nors kažkas labai pasikeis dėl šių dalykų. Per daug visko buvo atiduota ir pasiekta, kad per vieną dieną būtų galima nubraukti.
– V. Jasučio kandidatūrą į prezidento pareigas iškėlėte jūs pati?
– Labai daug galvojau, rinkausi, kitokių pasiūlymų nesulaukiau. Su Vytautu mes pradėjome bendrauti 2018 metais, kai LČF pirmą kartą „Žalgirio“ arenoje organizavo pasaulio jaunimo „Grand Prix“ etapą. Nuo tada palaikėme ryšį, jis labai domėjosi dailiuoju čiuožimu, atvažiavo į treniruotes, išmoko visus šuolius. Tikiuosi, bus geras prezidentas, aktyvi valdyba. Treneriai būna užsiėmę savais darbais, o čia surinkti žmonės su skirtingais gebėjimais, tikiuosi, jie padės federacijai pajudėti į priekį.
– Federacija susilaukia kritikos dėl teisėjavimo ir rinktinių sudarymo, skundžiamasi nelygiomis sąlygomis, protegavimu.
– Pirmiausia, sutinku, kad teisėjavimas – didelis mūsų skaudulys. Teisėjų kolegija šia linkme tikrai mažai dirbo. Baisiausia, kad treneriai savo buvusių auklėtinių nesugebėjo įtraukti į šią veiklą, baigę čiuožti jie netapo teisėjais, nors galėtų. Turime vienintelę tarptautinės kategorijos teisėją Laimą Krauzienę, jai pritrūko laiko viskuo pasirūpinti. Bet dabar kolegija bus išplėsta, skirsime tam daugiau dėmesio.
Daug kas skundėsi dėl paskutinio Lietuvos čempionato. Reikalas tas, kad kompiuterinę teisėjavimo sistemą mūsų šalyje turi vienintelis klubas – „Forsarus“. Ir tik jis vienas gali organizuoti tokias varžybas. Taip, šįkart buvo daug visokių trukdžių, su Kauno ledo rūmais nesusitarta. Bet visi pirštais baksnoja į federaciją, kuri realiai šių varžybų neorganizavo.
O dėl protegavimo – viskas labai paprasta. Yra tarptautinės varžybos, jų protokoluose išvardinami sportininkų atlikti elementai. Ir tik pagal tai formuojamos rinktinės. Atsižvelgiame ne vien į Lietuvos čempionatą, bet į trijų startų vidurkius. Nepatenkintiems treneriams galiu pasakyti: prašau, atneškite protokolus, parodykite, kur buvo atlikti trigubi šuoliai, ir jūsų auklėtiniai važiuos į čempionatus. Bet nėra nė vieno, kuris būtų bent arti tokių elementų. Trenerės tiesiog pyksta, kad jų vaikai pereina pas geresnį trenerį.
– Yra sakančių, jog tam įtakos turi federacijos spaudimas.
– Oj, daug ką galima sakyti, prisisvajoti. Bet jūs pabandykite tėveliams paliepti, kad jų vaikas pereitų pas kitą trenerį. Tiesiog viso pasaulio praktika tokia, jog tėvai įdeda daug savų lėšų, ieško geriausių variantų ir dažnai keičia trenerius. Negi uždrausi eiti ten, kur geriau.
Tų, kurie garsiai šaukia, paklauskite, kiek pas juos pačius atėjo vaikų iš kitų trenerių. Patikėkite, tokiems dalykams federacija neturi laiko, mes žiūrime, kad visiems būtų kuo geriau. Deja, sporte, kur rezultatai skaičiuojami balais, visokių peripetijų buvo ir bus, niekur nedingsime.
– Kokią čiuožimo perspektyvą dabar matote Lietuvoje?
– Mažoje šalyje labai daug sportininkų nepriugdysi. Galiu drąsiai pasakyti, kad Vilniuje sąlygos yra blogiausios visoje Europos Sąjungoje. Treneriai dirba masinio čiuožimo laiku – tik tie vaikai, kurie aukoja pamokas ir treniruojasi rytais, kai būna mažiau žmonių, pasiekia rezultatų.
Laukiame nesulaukiame naujų ledo rūmų statybos. Tai yra opiausias klausimas, ir ne tik Vilniuje – ypač pakilus kainoms. Stebėtina, kad sostinė, kitaip nei Kaunas, neturi jokios miesto čiuožimo mokyklos.
Ieškos netradicinių būdų užsidirbti
Delfi kalbėjosi ir su L. Vanagienės įpėdiniu LČF V. Jasučiu, kuris yra išvykęs į užsienį, todėl federacijos nariams konferencijoje prisistatė tik nuotoliniu būdu.
41-erių dailiojo čiuožimo komentatorius neslėpė, jog užimtumas kitose srityse bus vienas didžiausių rūpesčių tapus LČF prezidentu.
„Gavęs pasiūlymą galvojau savaitę. Pagrindinis klausimas buvo, ar man užteks laiko, ar galėsiu šimtu procentų atsiduoti, nes yra daug papildomos veiklos, kuri iki šiol man buvo pagrindinė.
Kita vertus, prezidento pareigos nereiškia, kad reikia dirbti nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro. Nors kad apskritai dirbti reikės – faktas. Gaunu federaciją, kuri turi mažą finansavimą, kurios ateitis dėl to neaiški. Komentuoti dailųjį čiuožimą, juo domėtis buvo viena. Kas kita viską matyti iš vidaus, nes dabar užgrius ne tik gražūs dalykai. Bet turime planą, kaip pasižiūrėti į problemas šiuolaikiškai, turime komandą“, – dėstė naujasis LČF vadovas.
Federacijoje jis dirbs be atlygio ir tikisi po ketverių metų perleisti postą kam nors kitam.
„Ir viena kadencija bus nemažas iššūkis, nes lūkesčių daug“, – neabejojo V. Jasutis.
– Matote realių galimybių su turimais ištekliais pagerinti čiuožimo situaciją šalyje?
– Galime sėdėti ir verkti, kad negauname pinigų, bet nuo to niekam nei šilta, nei šalta. Turime galvoti, kaip pačiai federacijai sugeneruoti lėšų. To ir imsimės. Dailusis čiuožimas – žmonių mėgstama sporto šaka, įvairūs pramoginiai pasirodymai seniau rinkdavo pilnas sales. Dabar pas mus atvažiuoja trupės iš Čekijos, Lenkijos, o juk galėtume turėti savo lietuviškų šou – čia yra neišnaudotos erdvės.
Man lengviau kalbėtis su televizijomis, turiu didelę patirtį organizuojant aukščiausio lygio koncertus, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai renginius. Viena, ką kartojau LČF konferencijoje – reikia nustoti verkti federacijos viduje ir pradėti dirbti. Jei valdybos posėdžiuose dalyvaus tik vienas ar du nariai, bus aišku, kad realių pokyčių niekam nereikia. Finansavimas artimiausiu metu tikrai nepadidės nei dvigubai, nei trigubai, priešingai, jis gali sumažėti. O dailusis čiuožimas reikalauja resursų.
Metinis federacijos biudžetas – 130 tūkst. eurų. Reikia išlaikyti ne tik dvi šokių ant ledo poras, bet ir daug kitų čiuožėjų, reikia sumokėti už keliones, treniruotes ir panašiai. Tarkime, vien bilietai į pasaulio čempionatą Japonijoje suris trečdalį biudžeto. O reikia ir trenerių kvalifikaciją kelti, reikia bazių. Pavyzdžiui, Vilnius dėl jų anksčiau bent pažadus dalindavo, dabar ir jų nebesigirdi.
Taigi, nustokime verkti, nustokime dairytis į kitus ir pradėkime veikti patys. Mano patirtis – milžiniška, aš nesislėpsiu už regalijų, jeigu reikės, padavinėsiu pačiūžas, valysiu – svarbu, kad būtų rezultatas.
– Daliai čiuožimo bendruomenės kyla įtarimų, ar permainos federacijoje pasikeitus prezidentams bus realios, ar tik butaforinės.
– Nepatenkintų visada bus, bet reikia atsižvelgti į turimą biudžetą, į tai, kiek L. Vanagienė įdėjo jėgų – ir kiek federacijos veikloje dalyvaudavo kiti. Jeigu žmogui skauda dantį, jis juk nesėdi namie, o eina pas gydytoją ir ieško sprendimo. Neaukštinu L. Vanagienės, bet mačiau situaciją iš šono.
Kai grįšiu į Lietuvą, susitiksiu su visais klubais. Mano tikslas – su visais pabendrauti ir iš pirmų lūpų išgirsti, kas gerai ir kas – ne. Noriu jungti klubus į vieną stiprią jėgą, bet viskas daroma palaipsniui.
Supratau, jog klausiate manęs, ar nesu L. Vanagienės statytinis ir ar netęsiu tos pačios politikos. Neketinu tęsti kažko, ko nepradėjau. Reikia išsiaiškinti, kas kankina dalį bendruomenės, kuri nepatenkinta, kiek pagrįsti jos norai, kiek čia yra nežinojimo ar nesusikalbėjimo. Negaliu sakyti, kad viskas keisis kardinaliai, bet dirbsiu savaip.
– Ar turite savo nuomonę dėl praeityje tituluočiausios šalies šokių ant ledo poros M. Drobiazko ir P. Vanago dalyvavimo šou Rusijoje, kuomet Ukrainoje vyksta karas?
– Kaip asmuo, palaikau Ukrainos pastangas kovojant su Putino reichu. Bet žinau situaciją iš vidaus. Argumentai yra labai rimti, tikrai ne tokie, kaip buvo suplakta ir pateikta visuomenei. Nebuvo taip, kad jie atsistojo ir nubėgo pas Navką šokti (čiuožėjai dalyvauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmonos Tatjanos Navkos rengiamuose šou – Delfi).
Bet tai turi komentuoti jie patys. O jie nusprendę kol kas nieko nesakyti. Ką gi, tai – jų apsisprendimas, kurio pakeisti negaliu. Tačiau man atrodė, kad Lietuvoje pasmerkti jie buvo labai skubotai. Nežinau, ar turime prabangą vienu kirčiu atsisakyti geriausios visų laikų Lietuvos čiuožėjų poros. Mano supratimu, jų poelgis nebuvo teisingas, tikėjausi, kad jie pradės daugiau veiklos Lietuvoje. Bet reikia žinoti visus faktus, kad būtų galima įvertinti objektyviai – argumentų buvo labai rimtų.
