Antradienį R. Maščinskas pirmasis išėjo pro Vilniaus oro uosto atvykimo salės vartus, paskui save išvesdamas likusius pasaulio čempionus.
Nors valtyje sėdi trečias, būtent jis per metus neatpažįstamai pakeitė Lietuvos porinę keturvietę.
Kartu su Dovydu Nemeravičiumi, Martynu Džiaugiu ir Aurimu Adomavičiumi R. Maščinskas praėjusį savaitgalį Sarasotoje (JAV) iškovojo planetos pirmenybių auksą.
Lietuviai finale 2 km nuirklavo per 5 min. 43,1 sek. ir 2 sekundėmis aplenkė antrą vietą užėmusią Didžiosios Britanijos komandą (5 min. 45,03 sek.). Bronzą pelnė Estijos irkluotojai (5:45,32), kurie tokios pačios spalvos apdovanojimus užsikabino ir 2014-ųjų pirmenybėse, ir praėjusių metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Lietuvai tai buvo pirmas tokio rango varžybų medalis, laimėtas šioje rungtyje. O prieš metus olimpiadoje kvartetas tenkinosi tik devinta vieta.
Po praėjusio sezono įgulos sudėtyje įvyko vienas keitimas – R. Maščinskas užėmė Dominyko Jančionio vietą. Ir valtis ėmė skrieti tokiu tempu, kokio pasaulyje kol kas neatlaiko niekas.
Lietuvos keturvietė šiemet taip pat triumfavo Europos pirmenybėse bei dviejuose pasaulio taurės varžybų etapuose. Šiame sezone ji apskritai laimėjo visus savo startus.
„Turbūt suteikiau komandai kažkokį postūmį. Tarp šių vaikinų aš turiu daugiausiai titulų. Galbūt tai turėjo reikšmės, galbūt, man prisidėjus, ir kiti pasitempė“, – svarstė R. Maščinskas.
Nuo jaunimo varžybų laikų pastarasis irkluodavo dvivietę su S. Ritteriu. Aukščiausi dueto pasiekimai buvo du planetos vicečempionų titulai, trys aukso medaliai iš Europos pirmenybių ir jaunimo olimpinių žaidynių laurai.
Tad pasaulio čempionu pirmą kartą karjeroje tapo ir R. Maščinskas. Jam pirmenybės Sarasotoje turėjo apmalšinti apmaudą dėl to, kad asmeninėje trofėjų galerijoje vis dar nėra olimpinio apdovanojimo.
Pernai R. Maščinskas smarkiai nukentėjo per savo neatsargumą: likus mėnesiui iki Rio de Žaneiro žaidynių jis susilaužė ranką.
Irkluotoją olimpinėje dvivietėje pakeitė M. Griškonis, kartu su S. Ritteriu netrukus tapęs vicečempionu. Po sėkmingo pasirodymo naujo dueto nuspręsta neišardyti, tad R. Maščinskui teko sėsti į keturvietę.
„Iš vienos komandos mane, galima sakyti, išmetė. Kai kiti ilsėjosi po olimpinių žaidynių, aš vienas dirbau, sportavau. Ne veltui“, – spausdamas auksą, šypsojosi sportininkas.
Tuo metu Rio de Žaneire ant apdovanojimų pakylos koją užkėlusioms Lietuvos įguloms Sarasotoje pakartoti rezultatų nepavyko. Tiek M. Griškonis su S. Ritteriu, tiek olimpiados bronzinė prizininkė Milda Valčiukaitė su naująja porininke Ieva Adomavičiūte užėmė ketvirtąsias vietas.
– Po finišo finale kai kuriems įgulos nariams buvo sunku net paeiti. Kokia buvo jūsų fizinė ir dvasinė būsena tuo metu? – DELFI paklausė R. Maščinsko
– Likus 200 m iki finišo pamačiau, kad pradedame tolti nuo konkurentų. Anksčiau laiko supratau, kad laimėsime. Bet emocijos, žinoma, vis tiek buvo ypatingos: juk pirmas kartas, esame pasaulio čempionai. Ir taip buvo visus šiuos metus – nė karto niekas mums nepasipriešino. Labai tuo džiaugiamės, stengsimės išlaikyti tokį lygį iki Tokijo olimpinių žaidynių.
– Kaip paaiškintumėte jūsų įgulos atotrūkį nuo visų likusių varžovų – gal kiti poolimpiniais metais daug eksperimentuoja, keičia komandų sudėtis?
– Nesakyčiau. Eksperimentų buvo sezono pradžioje, tuomet nemažai komandų keitėsi. Mūsiškė – taip pat. Manau, tiesiog mes iškart atradome tai, ko kiti vis dar ieško. Galbūt nesame labai techniški irkluotojai, užtat labai stiprūs fiziškai. Mums tai ir padeda, ypač paskutiniuose metruose.
– Šios keturvietės amžiaus vidurkis – mažiau nei 25 metai. Jėgos, reikia manyti, netrūks dar ilgai?
– Neturėtų. Mūsų aukso amžius tik prasideda. 18-os negali būti toks stiprus kaip 30-ies. Turėsime nenuleisti kartelės iki kitos olimpiados.
– Ar sudėtinga buvo persėsti iš dvivietės į keturvietę?
– Ne. Aš jau seniai sakau: reikia būti universaliam. Negali žinoti, kas tavęs laukia, reikia mokėti prisitaikyti, sugebėti realizuoti save visur.
– Nebesigraužiate dėl to, kad negalėjote dalyvauti Rio de Žaneiro žaidynėse?
– Apie Rio stengiuosi negalvoti, stengiuosi žengti į priekį. Po pernykštės istorijos įdėjau begalę valandų darbo, labai daug sportavau individualiai. Pasirodo, viskas atsiperka.
