Veikia iki šiol
Vienas klubo steigėjų, Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos vadovas Ramutis Kairaitis puikiai prisimena „Olimpo“ veiklos pradžią.
„Tuomet buvo kultūrizmo bumas Lietuvoje. Kaunas, aišku, nebuvo išimtis, jau dirbo kai kurie klubeliai. Tuomet grupelė žmonių susitarė su tuometine respublikine knygų baze ar kažkokia panašia įstaiga, kad leis jiems naudotis knygų sandėliu. Tai buvo rūsys A. Mickevičiaus gatvėje – ten pat klubas yra ir dabar.
50 metų klubas dirba be pertraukos tose pačiose patalpose. Vyrai išsivalė rūsį, susinešė įrankius ir pradėjo dirbti. Galiausiai valdžia susidomėjo, kas čia vyksta, todėl 1969 m. buvo užregistruotas klubas „Olimpas“, – DELFI pasakoja R. Kairaitis.
Netrukus „Olimpas“ tapo vienu iš pirmaujančių klubų visoje Sovietų sąjungoje.
„Savo laiku „Olimpas“ diktavo madas ne tik Lietuvoje, bet visoje SSRS. „Olimpas“ buvo žinomas visur. Įdomu, kad ir dabar klube dirba treneris Vincas Dubickas, kuris buvo pirmojo Sovietų sąjungos kultūrizmo čempionato absoliutus nugalėtojas. Tai jau legendinė asmenybė.
„Olimpe“ sportavo tiek žmonių, kad dar ir dabar atvažiuoja iš JAV, iš Izraelio, iš kitų šalių ir prisimena mus. Ir visų patarimas tas pats: tik nieko klube nekeiskite – palikite viską autentiškai. Tai buvo kultinis klubas. Tiksliau, net ne klubas, o socialinis reiškinys“, – teigia R. Kairaitis.
Beje, jis pats buvo vienas iš geriausių tuometinės Lietuvos sportininkų.
„Klube sportavo pirmasis žmogus nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno, išspaudęs 200 kg. Tai buvo ta magiška riba, kurią norėjo pasiekti kiekvienas sportininkas. Kas tai padarė? Na, tiesą pasakius, aš“, – šypteli R. Kairaitis, vėliau savo rekordo kartelę kilstelėjęs iki 202,5 kg.
Klubas dirba iki šiol, tačiau R. Kairaitis neslepia, kad konkurencija tampa vis nuožmesnė.
„Dabar klubo veikla orientuota į rezultato siekiančius sportininkus. Visa klubo veikla laikosi tik dėl entuziastų. Visi mato, kas vyksta aplinkui – dabar yra didžiųjų klubų era ir mažųjų klubų nykimo era. Matyt, mažuosius klubus jau greitai galėsime vadinti dinozaurais.
Aš labai tikiuosi, kad taip nebus. Būtent mažuose klubuose susirenka bendraminčiai, kalbasi, bendrauja, visi pažįstami, kaip šeima. Žinoma, tai nėra verslo projektas. Pas mus ateina žmonės, kurie nori sportuoti – jiems blizgučiai nerūpi. Jie rimtai ruošiasi varžyboms ir jie dideliuose klubuose vietos tikrai neras“, – neslepia šiuo metu Lietuvos sporto universitete dirbantis R. Kairaitis.
Dirbo apsaugininkais
Prasidėjus sąjūdžiui „Olimpo“ sportininkai aktyviai dalyvavo įvykiuose Vilniuje.
„Už 200 m nuo mūsų buvo Kauno sąjudžio būstinė. Na, mes priešais esančiame viešbutyje dažnai gerdavome kavą ir pajuokaudavome: kai pas jus atbėgs su lazdomis, tai lėkite pas mus – mes esame rūsyje. Viskas baigėsi tuo, kad vieną dieną atbėgo toks Raziulevičius ir sako: vyrai, esate stiprūs, gal galite padėti vilniečiams tvarkytis su jedinstvininkais Aukščiausioje Taryboje? Tada mes staigiai šokome į automobilius ir išvykome į Vilnių“, – prisimena R. Kairaitis.
„Olimpo“ vyrai Vilniuje liko kur kas ilgesniam laikui nei planuota.
„Tuomet Aukščiausioje Taryboje naktį likdavo vos du pareigūnai, ir jie paprašė mūsų pagalbos. Mes likome. Mūsų paprašė pamainomis budėti ir mes tai darėme – nuolat budėdavo po 10-12 žmonių. Kartais tekdavo įsimaišyti ir į minią. Mus vertino labai rimtai – kai kuriems žmonėms siūlė užimti labai rimtus postus policijoje. Bet tais laikais niekas negalvojo apie postus – tai buvo šventas reikalas apginti Aukščiausiąją Tarybą. Mes turėjome jėgų ir pajėgumų“, – prisimena R. Kairaitis.
Vėliau „Olimpo“ vyrams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai.
Nerimauja dėl ateities
„Olimpas“ gyvuoja iki šiol, tačiau R. Kairaičio balse girdimos nerimo gaidelės.
„Labai neaiškus patalpų likimas. Atšventėme klubo penkiasdešimtmetį ir galime skirstytis – mes savo darbą padarėme. Bet gali būti ir kitas žingsnis. Gal reikia išsaugoti klubą, juk tai istorinis dalykas. Juk daugiau tokių nėra.
Mes turime gana kontroversišką sutartį, pagal kurią turime įdėti didelius pinigus į patalpų atnaujinimą. Ko gero, už tokius pinigus mes galėtume naują klubą atidaryti. Bet čia ne pinigų klausimas. Patalpos yra valstybės, tačiau aš labai bijau, kad ateityje gali būti toks variantas, jog patalpos bus parduotos viešojo aukciono būdu. Dabar mes džiaugiamės ir švenčiame. Tačiau ir „Titanike“ žmonės šventė nežinodami, kad laivas skęsta. Tiesą pasakius, vidinė nuojauta nekokia“, – neslepia R. Kairaitis.
