“Jausmo, kurį išgyvenau tą akimirką, nė negaliu nupasakoti: akyse kaupėsi ašaros, drebėjo rankos. Buvau labai laiminga, kad sugebėjau pasiekti tokių rezultatų. Ir man, ir tėčiui (treneriui – Anatolijui Kondratenkai – red. pastaba) įsimintiniausia akimirka – atkėlimo rungtis, kai pakėlusi 155 kg svorį sustojau likus gal sprindžiui. Tėtis sakė, jog nebegalėjo pakelti įtampos, todėl užsimerkė. Kaip ten bebuvo, vis dėlto rungtį įveikiau, nors kitą dieną skaudėjo visas kūnas“, - įspūdžius pasakojo Samanta.
Labiausiai jos iškovota pergale nusivylė trečios vietos laimėtoja JAV atstovė , kuri net net nepriėjo pasveikinti. O geriausią įspūdį rokiškėnei paliko Japonijos sportininkės, nes joms, anot Samantos, svarbiausia dalyvauti varžybose. „Jos neiškovojo prizinių vietų, tačiau nuo veido nedingo šypsena ir draugiškas palaikymas“, - apie japones pasakojo S. Kondratenko.
Už pagyrimo raštus sportinio kostiumo nenusipirksi
Paklausta apie parsivežtus įspūdžius rokiškėnė su nuostaba pasakojo apie kitų šalių sportininkų aprūpinimą. “Visi sportininkai čempionate turėjo net po kelis sportinius kostiumus. Gal net apatinės rusų kelnaitės buvo su šalies atributika. O aš į čempionatą vežiausi iš draugo pasiskolintus sportinius batus ir bintus. Jeigu po to, kai laimėjau antrąją vietą, būčiau papasakojusi, jog treniruojuosi rūsyje, visi dalyviai turbūt nebūtų patikėję“.
Samantą stebino ir kitų šalių požiūris į savo sportininkus. „Net Ukrainoje prizinę vietą iškovojusiems sportininkams išmokamos įvairios piniginės premijos, o pas mus net ir tokio lygio varžybose nugalėję sportininkai sulaukia tik pagyrimo raštų ir statulėlių“, - apgailestavo mergina.
Buvo benuleidžianti rankas
S. Kondratenko rengiantis varžyboms labiausiai vargino nežinia. “Sportuoju jau trečius metus. Pasaulio čempionatas buvo savotiška siekiamybė, o atsiradus galimybei jame išbandyti jėgas buvau priversta galvoti apie visiškai kitus dalykus – ar pavyks surinkti kelionei į PAR reikalingą beveik 9 tūkst. litų sumą. Tokia nežinia neleido susikoncentruoti ties svarbiausiais dalykais“, - apie finansinius sunkumus kalbėjo sportininkė. Viskas išaiškėjo iki čempionato likus vos trims savaitėms. Iki tol Samantai jau buvusi šovusi mintis pasiduoti.
„Rėmėjų dėmesio sulaukėme tik po publikacijų „Gimtajame Rokiškyje“, – sakė A. Kondratenko.
Visą vasarą plušėjusi sporto salėje ir neseniai iš čempionato grįžusi Samanta artimiausiu laiku planuoja pailsėti. Mergina juokiasi, jog tiks visos poilsio formos, išskyrus štangos kilnojimą. Sportininkė mokosi dvyliktoje klasėje ir dar nėra apsisprendusi, ar pasirinks profesionalios sportininkės kelią, tačiau bet kokiu atveju sportas bus viena iš didžiausių jos gyvenimo aistrų.
